1977-aisiais į dangų pakilo „Voyager 1“ ir „Voyager 2“. Tuomet niekas neįsivaizdavo, kad jų misija nuo keturių metų išsitęs iki daugiau nei keturiasdešimties. Šiandien du erdvėlaiviai yra vieninteliai žmogaus sukurti prietaisai išskridę už Saulės sistemos ribų. Be kita ko, jie ypatingi dar ir tuo, kad gabena paslaptinguosius, kitoms civilizacijoms skirtus „Auksinius įrašus“. 
1977-aisiais į dangų pakilo „Voyager 1“ ir „Voyager 2“. Tuomet niekas neįsivaizdavo, kad jų misija nuo keturių metų išsitęs iki daugiau nei keturiasdešimties. Šiandien du erdvėlaiviai yra vieninteliai žmogaus sukurti prietaisai išskridę už Saulės sistemos ribų. Be kita ko, jie ypatingi dar ir tuo, kad gabena paslaptinguosius, kitoms civilizacijoms skirtus „Auksinius įrašus“. Kaip skelbia „Universe Today“, ruošiantis naujoms kosminėms misijoms, mokslininkai jau svarsto, ką turėtume patalpinti naują žinutę butelyje gabensiančiuose įrašuose.
„Voyager“ gabenami „Auksiniai įrašai“ / NASA / JPL nuotr.
„Voyager“ gabenami „Auksiniai įrašai“ yra žinutė butelyje bet kuriai kitai kosmose gyvenančiai protingai rūšiai, kuri galėtų juos aptikti. Nors tikimybė, kad taip kada nors nutiks, yra labai menka, įrašai turi aiškų tikslą.
Jie rodo, kad mes ne tik siekiame suvokti visatą, bet ir esame pasirengę suprasti kitas protaujančias rūšis bei labai norime patys būti suprasti. Jie taip pat praneša, kad norime gyventi santarvėje su kitais.
„Auksinius įrašus sudaro garsai ir vaizdai, perteikiantys tam tikrus gyvenimo Žemėje aspektus. Tai laiko kapsulė, kurioje yra natūralių Žemėje vykstančių meteorologinių reiškinių ir gyvenančių gyvūnų garsų, 55 skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių įrašų ir atspausdintų to meto politinių lyderių pranešimų. Juose taip pat apstu vaizdų, pradedant išdidintu DNR struktūros atvaizdu ir baigiant Anselio Adamso darytomis Gyvačių upės ir Grand Titono nuotraukomis.
Abu „Voyager“ kosminiai aparatai jau išskriejo iš Saulės sistemos ir šiuo metu yra tarpžvaigždinėje erdvėje. Įrašai skrieja kartu su jais ir beveik neabejotina, kad niekada nesužinosime, kas nutiko erdvėlaiviams ar įrašams.
Tačiau tai nereiškia, kad visos pastangos nuėjo perniek. Tiesą sakant, kai kurie žmonės jau galvoja, ką galėtume įrašyti į kitą žinutę butelyje (ŽB), kurią išsiųsime į plačiąją visatą.
Grupė mokslininkų analizavo, kaip ši ŽB turėtų atrodyti. Pagrindinis šio projekto autorius – NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos mokslininkas Jonathanas Jiangas.
Tyrėjų paskelbtame straipsnyje išdėstyti argumentai, kodėl turėtume į kosmosą siųsti daugiau ŽB ir kokie likimai jų laukia, – nuo patekimo į labai pažangaus nežemiškojo proto rankas iki amžino dreifavimo tuščioje erdvėje. O toliau autoriai ieško atsakymo į pagrindinį klausimą: ką turėtume įdėti į laiko kapsulę?
Mokslininkai rašo, kad kai kurių originalių įrašų turinys buvo taip gerai apgalvotas, kad šiek tiek modifikavus, atsižvelgiant į dabartines technologijas ir laikmetį, jį būtų galima ir vėl naudoti.
Tačiau dalyje turinio ir pranešimų buvo trūkumų ir klaidų, kurias reikia ištaisyti.
Autoriai siūlo dviejų dalių žinutę: ritinėlį su paprastais vaizdais, iliustruojančiais pagrindinę informaciją apie žmoniją ir Žemę, ir nedidelį mini kompiuterį, kuriame galėtų būti daug įvairios skaitmeninės informacijos. Ritinėlis būtų skirtas mažiau pažengusiems adresatams, o mini kompiuteris – labiau pažengusiems visatos protams.
Orientuojantis į pažengusį gavėją, vienas svarbiausių dalykų būtų papasakoti, kur mes esame šioje didžiulėje galaktikoje ir visatoje. Tai galima padaryti pateikus kai kurių ryškiausių galaktikos objektų atvaizdus ir nurodžius, kur esame jų atžvilgiu. Galima būtų bandyti orientuotis pagal tokius dalykus, kaip kamuoliniai spiečiai ir tūkstantųjų sekundžių pulsarai.
Paukščių takas / NASA, ESA, CSA, STScI ir S. Crowe nuotr.
Antrasis klausimas, į kurį jie greičiausiai norėtų gauti atsakymą, – kada buvo paleista juos pasiekusi ŽB?
„Apskritai dėl galaktikos substruktūros evoliucijos labai svarbu patikslinti siūlomo vietos žemėlapio dizainą ir pateikimo laiką“, – aiškina autoriai.
„Priešingu atveju, ateities gyvybė, net ir sėkmingai iššifravusi žemėlapį, nebūtinai suvoks žmonių egzistavimo laiką“, – teigia jie.
Anot straipsnio autorių, mokslininkai gali suteikti kamuolinių spiečių ir tūkstantųjų sekundžių pulsarų atvaizdui laiko žymą, įtraukdami kamuolinių spiečių judėjimo greičius.
Kartu su žemėlapiu, kuriame nurodoma, kur ir kada buvo pradėta rengti ŽB, straipsnio autoriai pateikia kai kuriuos kriterijus, kuriais bus vadovaujamasi kuriant jos turinį.
„Garso takelyje bus ne vien natūralios aplinkos garsų, bet ir muzikos bei daugybė kitų įprastų mūsų gyvenime sutinkamų garsų, leidžiančių susidaryti kuo aiškesnį modernios ir technologiškai pažangios visuomenės struktūros, kurios dalis esame, vaizdą, – aiškina jie. – Laikydamiesi iš esmės panašaus požiūrio, koks buvo pasirinktas atrenkant „Voyager“ skirtų „Auksinių įrašų“ turinį, pasiūlysime tam tikrų pakeitimų ir kartu įtrauksime svarbiausią dvi pastarąsias kartas apimančią informaciją.“
Mokslininkai mano, kad turėtume visiems adresatams parodyti ilgą gyvybės Žemėje istoriją ir tai, kaip evoliucijos metu vystėmės mes ir mūsų civilizacija. Turėtume nepabijoti atskleisti ir niūrių dalykų, pavyzdžiui, siaubingų karų. Tačiau taip pat turėtume pademonstruoti ir savo pergales.
„Šiame prisistatyme turėtų būti pateikiami mūsų mokslo pasiekimai, tokie kaip atomo suskaldymas ir kosmoso tyrinėjimai, taip pat įvairių kultūrų ir žinių pavyzdžiai, susipinantys į sudėtingą žmonijos gobeleną“, – rašo jie.
Parengta pagal https://www.universetoday.com/.
