Vaikai ir paaugliai praleidžia daugiau laiko naudodamiesi telefonu nei bet kada anksčiau, kasmet išgirstame naujų pranešimų apie jaunimo psichikos sveikatos krizes. Galbūt net ir patys pastebime pernelyg dažno naudojimosi telefonu poveikį. Vis dėlto ryšį tarp psichikos sveikatos ir perteklinio mobiliųjų technologijų naudojimo išmatuoti ne taip paprasta.
Vaikai ir paaugliai praleidžia daugiau laiko naudodamiesi telefonu nei bet kada anksčiau, kasmet išgirstame naujų pranešimų apie jaunimo psichikos sveikatos krizes. Galbūt net ir patys pastebime pernelyg dažno naudojimosi telefonu poveikį. Vis dėlto ryšį tarp psichikos sveikatos ir perteklinio mobiliųjų technologijų naudojimo išmatuoti ne taip paprasta, skelbia „Deutsche Welle“
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip laikas prie ekranų veikia paauglius
Naujajame Pietų Korėjoje atliktame tyrime bandoma įvertinti ryšį tarp paauglių psichinės sveikatos ir mobiliųjų telefonų naudojimo, pasitelkiant pačių tiriamųjų pateikiamą informaciją apie prie ekranų praleidžiamą laiką, t. y. metodiką, kuri, nors ir labai paplitusi tokiuose tyrimuose, pastaraisiais metais sulaukia technologijų tyrėjų kritikos.
Gruodžio 6 d. žurnale PLOS ONE paskelbtame tyrime siekta išsiaiškinti, kokią reikšmę paauglių psichikos sveikatai turi ilgesnis prie ekrano praleidžiamas laikas.
Tai nėra nauja tema, nes tyrėjai jau ne vienerius metus bando įvertinti, kiek mobiliosios technologijos – ypač socialiniai tinklai – kenkia jaunimui. Tačiau tai yra pirmas kartas, kai mokslininkai pabandė atsekti bet kokį galimą ryšį nacionaliniu mastu.
Tyrėjai panaudojo 2017 ir 2020 m. atliktas Pietų Korėjos jaunimo apklausas, surinkusias 40 000 paauglių duomenis apie tai, kiek valandų per dieną jie vidutiniškai praleidžia prie savo telefonų. Paauglių taip pat buvo klausiama apie psichinę sveikatą, svaigalų vartojimą ir nutukimą.
Kaip ir tikėtasi, paaiškėjo, kad nuo 2017 m. iki 2020 m. laikas prie ekranų gerokai pailgėjo – 2017 m. 30 proc. apklaustų paauglių teigė prie ekranų praleidžiantys daugiau nei 4 valandas per dieną, o 2020 m. tokių jau buvo 55 proc. Mokslininkai taip pat nustatė, kad neigiama įtaka psichikos sveikatai, dažnesnis piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir nutukimas buvo labiau būdingi daugiau laiko prie telefonų praleidžiantiems paaugliams.
Naujojo tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina tai, ką jau anksčiau žinojome. Ryšys tarp intensyvesnio mobiliųjų technologijų naudojimo ir prastesnės psichikos sveikatos yra neginčijamas. Tačiau pakankamai reikšmingi ir šio tyrimo ribotumai, kuriuos nurodė patys mokslininkai.
„Gali būti, kad nurodytas technologijų naudojimo laikas neatspindi tikrojo naudojimo laiko ir yra nepakankamai įvertintas dėl tendencijos pateikti socialiai pageidaujamus ir priimtinus atsakymus“, – rašė jie.
Mokslininkai paminėjo ir dar vieną tyrimo ribotumą: „Negalėjome nurodyti išmaniojo telefono naudojimo paskirties (pavyzdžiui, naršymas socialiniuose tinkluose, trumpųjų žinučių siuntimas, mokymasis, apsipirkimas internetu), o tai galėjo turėti įtakos sveikatos rezultatams.“
„Beprasmis“
Jungtinės Karalystės „Bath Spa“ universiteto psichologijos ir mokslinės komunikacijos profesoriaus Peterio Etchellso teigimu, prie ekranų praleidžiamo laiko, kaip sąvokos, vertinimas yra „pakankamai beprasmis“.
„Jis apima tikra to žodžio prasme bet ką ir viską, o mokslininkai jau daugelį metų ragina taikyti labiau niuansuotą požiūrį, kuris labiau atsižvelgtų į konkretų naudojimo turinį ir kontekstą“, – aiškino jis DW atsiųstame elektroniniame laiške.
Anot jo, prie ekranų praleistą laiką lengva išmatuoti moksliniuose tyrimuose, nes tai tėra paprastas skaičius.
„Tačiau jei įsivaizduosime du žmones, teigiančius, kad prie ekranų per dieną praleidžia tris valandas, šios trys valandos gali apimti tokią veiklų įvairovę, kad būtų beprasmiška bandyti susieti šį skaičių su kažkokiais kitais gyvenimo aspektais, pavyzdžiui, gera savijauta“, – aiškino profesorius.
Kitais metais pasirodysiančią knygą apie mokslinius prie ekranų praleidžiamo laiko aspektus rengiantis P. Etchellsas sakė, kad mokslininkai turėtų kelti klausimą ne apie tai, koks gali būti ryšys tarp ilgesnio laiko prie ekranų ir psichikos sveikatos, o apie tai, „kodėl vieni žmonės, naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis, susiduria su sunkumais, o kiti, atrodo, puikiai jaučiasi“.
Jis iš esmės teigia, kad, vertinant telefonų poveikį psichikos sveikatai, svarbus rodiklis yra ne laikas, kurį praleidžiame naudodamiesi technologijomis, o tai, ką darome, kai jomis naudojamės, ir kaip ši veikla gali paveikti arba nepaveikti mūsų psichikos sveikatą.
