2023-ieji neišvengiamai buvo generatyvaus (kurti galinčio) dirbtinio intelekto (DI) metai. Kurdamas su juo paveikslėlius, tekstus ar dainas svarstydavau, kur prasideda ir baigiasi žmogiškas kūrybiškumas, o atitraukęs akis nuo ekrano kelis kartus suabejojau aplinkiniu pasauliu – kartais atrodydavo, kad su viena ar kita užklausa, galėčiau tą mišką ar šį lietų sugeneruoti geriau. Mitai moko, kad nėra ko pernelyg įsijausti į kūrėjo vaidmenį, bet pasimuliuoti tai šiais metais progų buvo daugiau nei bet kada anksčiau.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Tapęs „Tele2“ Inovacijų ekspertu galėjau dar dažniau pirmasis pačiupinėti naujas technologijas. Štai kuo man įsimins jau besibaigiantys 2023-ieji.
DI galimybės ir išdaigos
Vasarį vos kelis mėnesius veikęs DI pokalbių robotas „ChatGPT“ jau turėjo 100 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį, o technologijų progreso sukeltas „FOMO“ (angl. „fear of missing out“, liet. „baimė kažką praleisti“) jausmas jautėsi kaip niekad stipriai. Metų pradžioje dar buvo vilčių, kad „ChatGPT“ pralenks konkurentai – galbūt „Microsoft Bing“ (dabar jau integruotas į „ChatGPT“) ar „Google Bard“, po šviežio atnaujinimo „Gemini AI“ modeliu veikiantis ženkliai greičiau. Tačiau „ChatGPT“ ir jo kūrėjai „OpenAI“ su vadovu Sam Altman priešakyje per Naujuosius turi daugiausiai priežasčių šauti šampaną.
Pokyčių nerimas manifestavosi į konkrečius nutikimus: 22 žodžių laišką, kviečiantį į dirbtinį intelektą žvelgti kaip į globalią, atominei bombai ar pandemijai prilygstančią grėsmę, pasirašė šimtai iškilių mokslininkų. Vis garsiau ginčytasi, kada turėsime bendrąjį dirbtinį intelektą, t.y. tokį, kuris būtų lygus ar net pralenktų žmogiškąjį. Svarbiausiu metų paveikslėliu galima laikyti popiežių su „Balenciaga“ striuke. Daugelį apgavęs paveiksliukas pranešė – vaizdų netikrumo era įsibėgėjusi, nuo šiol į viską internete teks žiūrėti su dar didesniu skeptiškumu.
Šiais metais pirmą kartą gyvenime „ėjau“ į pasimatymą su avatare. Išbandžiau pokalbius su savo kopiją susikūrusia žymia JAV influencere. Man net nesistengiant, mūsų pokalbis greitai pakrypo miegamojo reikalų link. Nors labiau nei tai mane stebino, kad galiu flirtuoti ir balso žinutėmis, įtraukdamas lietuviškus žodžius bei gauti atsakymą per kelias sekundes. Nors ir bandžiau išmušti savo pasimatymo partnerę iš vėžių pasiūlydamas į lovą pasiimti šaltibarščių, ji ne tik mielai sutiko, bet dar ir paaiškino, kaip gaminamas šis lietuviškas patiekalas. Prisikalbėjau, norėjosi dėti į kojas, bet kad tai tėra virtuali susintetinta patirtis priminė šaltas pranešimas – jei nori bendrauti toliau, pervesk dar penkis dolerius.
Ei, bet ar mokslo progresas nežadėjo, kad robotai dirbs už mus sunkius darbus, o mes leisim dienas kurdami poeziją ir tapydami? Nes kažką čia supainiojome – eiles dirbtinis intelektas jau rašo puikiai, o šiukšles išnešti vis dar turiu pats (nejaugi nežinau tinkamos užklausos?).
Stipriausiai prieš šią neteisybę pakovojo Holivudo scenaristai, kartu su aktoriais išėję į rekordiškai ilgą streiką. Be kitų dalykų, gildija reikalavo apriboti DI naudojimą kino industrijoje. Kitaip sakant scenaristai nenorėjo, kad jiems beliktų „pabaigti“ tai, ką parašė „ChatGPT“, o aktoriai suprato, kad filmai su jų atvaizdais galėtų būti kuriami nors ir šimtą metų po mirties – taip lengva dabar nukopijuoti balso toną ar veido mimikas. Filmų studijų ir Holivudo gildijų pasiektas susitarimas laikomas istoriniu, bet jam pasiekti reikėjo 148 dienų trukusio, 60 tūkstančių kino meno atstovų streiko.
Mokslo dramos ir melodramos
Kaip ir kiekvienais metais turėjome keletą kasdienybę praskraidinančių, mažų mokslo ir technologijų melodramų. Savaitę ar dvi galėjome (naiviai) viltis, kad pagaliau sukurtas kambario aplinkos temperatūroje efektyvus superlaidininkas „LK99“. Deja, greitų ir pigių levituojančių traukinių dar teks palaukti.
Virš Jungtinių Valstijų praskridęs Kinijos šnipinėjantis balionas mestelėjo šaukštą deguto į dviejų valstybių santykius, bet ir padovanojo internetui šimtus juokingų memų. Beje, ką tiksliai apie amerikiečius sužinoti bandė balionas, liekame iki galo nesupratę.
Elono Musko pastangos prisidėti prie visko ir visur (nei mes to norime, nei prašėme) taip pat klostėsi kiek kurioziškai. „Twitter“ pervadinimas į „X“ pavyko tiek, kad „X“ vis dar vadiname „Twitter“. Sėkmingiau nei pavadinimą E. Muskas sumažino socialinio tinklo vertę – iki maždaug trečdalio to, ką sumokėjo už pirkinį prieš pusantrų metų. Sudėtinga, kai kvieti pas save reklamdavius, o vėliau pasiunti juos ant trijų raidžių – net ne perkeltine prasme.
„Tesla“ „Cybertruck“ elektromobilis pagaliau išriedėjo iš gamyklos – dvejais metais vėliau nei planuota, vienu pakrovimu nuvažiuojantis perpus mažiau už trečdaliu didesnę kainą – bet nuriedėjo. Plojimų verta E. Musko prižiūrima „SpaceX“, šiemet beveik pilnai įgyvendinsianti užsibrėžtą įspūdingą tikslą – įvykdyti šimtą misijų per metus. Įvyko ilgai laukti žmones į mėnulį vėl gabensiančių raketų „Starship“ pakilimai. Aplink žemę jau skrenda daugiau nei 5000 „Starlink“ internetą teikiančių palydovų, tad E. Muską galima mėgti ar nemėgti, bet jis šiais metais tikrai nuveikė daug ir išliko turtingiausiu planetos žmogumi. Gal spės pabūti ir turtingiausiu žmogumi Marse?
Ką sugeneruos 2024-ieji? Ar „Apple Vision Pro“ akiniai priartins papildytą realybę prie kasdienio naudojimo? Ar atsiras dar nauja karšta tema? Sužinosime visai greitai. Belieka palinkėti įgyvendinti savo naujametines rezoliucijas – net jei jas parašė dirbtinis intelektas, mūsų užpakalio nuo kėdės už mus jis nepakels. Bent kol kas. Sėkmingų Naujųjų!