Mokslininkai jau seniai žino, kad iš Saturno palydovo Encelado besiveržiančiuose ledo grūdelių ir vandens garų pliūpsniuose gausu organinių junginių. Dabar tyrėjai, analizuojantys NASA misijos „Cassini“ duomenis, žengė dar vieną žingsnį į priekį, siekdami įrodyti šio dangaus kūno tinkamumą gyvybės susidarymui – jie nustatė kad Encelade egzistuoja ciano vandenilis. Pastarasis – junginys, itin svarbus gyvybės atsiradimui.
Mokslininkai jau seniai žino, kad iš Saturno palydovo Encelado besiveržiančiuose ledo grūdelių ir vandens garų pliūpsniuose gausu organinių junginių. Dabar tyrėjai, analizuojantys NASA misijos „Cassini“ duomenis, žengė dar vieną žingsnį į priekį, siekdami įrodyti šio dangaus kūno tinkamumą gyvybės susidarymui – jie nustatė kad Encelade egzistuoja ciano vandenilis. Pastarasis – junginys, itin svarbus gyvybės atsiradimui, skelbia NASA.
Enceladas / NASA / JPL-Caltech / „Space Science Institute“ nuotr.
Be to, tyrėjai taip pat aptiko įrodymų, kad po lediniu palydovo apvalkalu esančiame vandenyne, slypi galingas cheminės energijos šaltinis, stebimas organinių junginių, kurie Žemėje tarnauja kaip organizmų kuras, pavidalu.
„Mūsų darbas dar kartą įrodo, kad Encelade yra kai kurių svarbiausių molekulių, reikalingų tiek gyvybės statybiniams blokams susidaryti, tiek ir gyvybei palaikyti“, – sakė pagrindinis darbo autorius Džonas Piteris, Harvardo universiteto doktorantas.
„Ciano vandenilio atradimas yra ypač reikšmingas, nes nuo šios molekulės prasideda dauguma gyvybės atsiradimo teorijų“, – sakė Dž. Piteris. Gyvybei, kokią ją pažįstame, reikalingi statybiniai blokai, pavyzdžiui, aminorūgštys, o ciano vandenilis yra vienas iš svarbiausių ir universaliausių junginių, reikalingų aminorūgštims susidaryti.
 Enceladas / NASA / JPL-Caltech / „Space Science Institute“ nuotr. |
|---|
2017 m. mokslininkai Encelade aptiko chemines medžiagas ir procesus, kurie potencialiai galėtų palaikyti gyvybę, jei ji būtų dangaus kūno vandenyne, įrodymų. Anglies dioksido, metano ir vandenilio derinys iš Encelado plutos besiveržiančiuose pliūpsniuose rodė, kad Saturno palydove potencialiai vyksta metanogenezė – medžiagų apykaitos procesas, kurio metu susidaro metanas. Metanogenezė yra plačiai paplitusi Žemėje ir galėjo būti labai svarbi gyvybės atsiradimui mūsų planetoje.
Naujajame darbe aptikta įrodymų apie kitus cheminius procesus, daug galingesnius ir įvairesnius nei metano gamyba – autoriai nustatė daugybę oksiduotų organinių junginių. Kadangi oksidacija padeda išskirti cheminę energiją, pastaroji naujiena įrodo, kad Encelado požeminiame vandenyne vyksta daug gyvybę palaikyti galinčių cheminių procesų.
Skirtingai nuo ankstesnių tyrimų, kuriuose buvo pasitelkiami laboratoriniai eksperimentai ir geocheminis modeliavimas, siekiant atkartoti sąlygas, kurias „Cassini“ nustatė Encelade, naujojo darbo autoriai rėmėsi išsamia statistine analize. Jie išnagrinėjo duomenis, surinktus „Cassini“ jonų ir neutralios masės spektrometru, kuris tyrė aplink Saturną esančias dujas, jonus ir ledo grūdelius.
Mokslininkams dar toli iki atsakymo, ar Encelade galėtų atsirasti gyvybė. Tačiau, kaip pažymėjo Dž. Piteris, naujajame darbe pristatomos gyvybės formavimuisi svarbios cheminės reakcijos, kurias būtų galima pamėginti atkartoti laboratorijoje.
