Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado suvokimas, kad reikia imtis strategijos kūrimo, nes dirbtinis intelektas visapusiškai paveiks visuomenę. „Kai tokia technologija „pasiekia Žemę“, ji nedingsta iš mūsų gyvenimų, o tik toliau tobulėja“, – Rytų Europos studijų centro (RESC) pranešime teigia dr. PJ Maykish, Vyresnysis analitinio centro Special Competitive Studies Project patarėjas. 
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado suvokimas, kad reikia imtis strategijos kūrimo, nes dirbtinis intelektas visapusiškai paveiks visuomenę. „Kai tokia technologija „pasiekia Žemę“, ji nedingsta iš mūsų gyvenimų, o tik toliau tobulėja“, – Rytų Europos studijų centro (RESC) pranešime teigia dr. PJ Maykish, Vyresnysis analitinio centro Special Competitive Studies Project patarėjas.
Dr. PJ Maykish, turintis lietuviškų šaknų, 24 metus tarnavo JAV kariuomenėje ir vėliau dirbo JAV Nacionalinio saugumo dirbtinio intelekto komisijoje. Jis pirmą kartą atvyksta į Vilnių, kur dalyvaus RESC organizuojamoje 9-oje užsienio politikos konferencijoje, skirtoje „Diplomatijos šefui“ Stasiui Lozoraičiui atminti.
– Jūs dirbote JAV Nacionalinio saugumo dėl dirbtinio intelekto komisijoje, kurios viena užduočių – pateikti pasiūlymus Kongresui dėl dirbtinio intelekto politikos. Kodėl dirbtinis intelektas svarbus JAV nacionaliniam saugumui?
– Kai 2015 metais įmonė „Deep Mind“ sukūrė „Alpha Go“ (kompiuterinė programa, skirta žaisti „Go“ žaidimą ir nugalėjusi žaidimo didmeistrius), tai buvo pirmas kartas, kai pamatėme pažangų dirbtinį intelektą, galintį padaryti daug skirtingų kombinacijų ir žingsnių. Taigi du procesai vyko vienu metu. Pirma – atsirado jausmas, kad technologija pagaliau sukurta. Antra – autoritarinė valstybė atvirai pareiškė, kad nori imtis lyderystės. 2017 metais Kinija paskelbė savo nacionalinį planą dėl dominavimo dirbtinio intelekto srityje iki 2030 m.
2018–2019 metais Jungtinės Amerikos Valstijos pareiškė, kad reikalinga nacionalinė komisija. Turiu paaiškinti, kad nacionalinės komisijos sudaromos tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, buvo nužudytas prezidentas Kenedis arba šalis buvo užpulta rugsėjo 11-ąją.
Dirbtinio intelekto atveju mes neturėjome jokios krizės, tačiau atsirado didelės strategijos poreikis ir supratimas, kad bendros paskirties technologija paveiks daugelį visuomenės gyvenimo sričių ir mes nesame pasiruošę.
– Minite valstybių tarpusavio priešpriešą, tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos vis dar laikomos lydere šioje srityje, kurioje taip pat įsikūrusios svarbiausios kompanijos. Atrodo, kad JAV Administracija nori išlaikyti konstruktyvų santykį su šiomis technologijų milžinėmis suprantant jų vaidmenį toliau plėtojant dirbtinio intelekto pajėgumus. Tuo pat metu, pačios įmonės tampa svarbiomis žaidėjomis, pavyzdžiui, nusprendusios teikti pagalbą Ukrainai ir suteikti prieigą prie savo produktų.
– Mes matome, kad šis santykis yra technologinės galios esmė. Jį vadiname vieša–privačia partneryste. Vyriausybės ir privatūs sektoriai turi skirtingus interesus, kurie susivienija.
Yra įmonių sąrašas, kuriame bendrovės, po Rusijos atakos, nusprendusios savarankiškai padėti Ukrainai. Beje, gali atsitikti ir taip, kaip ir „Starlink“ (Elono Musko satelitinį internetinį ryšį teikianti įmonė) atveju, Vyriausybė išdrįso paprašyti pagalbos, kurią įmonė vėliau suteikė savanoriškai. Tai, manau, yra unikalus atvejis, auginantis ir pačios įmonės vertę, nes priešingai – Kinijoje tokia sistema nėra grįsta savanoriškais veiksmais.
– Šią vasarą įtakingi JAV technologijų verslo atstovai įtampas dėl dirbtinio intelekto vystymo pradėjo viešai vadinti „Openheimerio momentu“. Jų nuomone, dirbtinis intelektas tampa tokiu reikšmingu nacionaliniam saugumui ir JAV turi lyderiauti. Ar sutinkate su šia analogija?
– Mes labiau naudodavome kitas dvi analogijas. Pirma – elektra, nes ji yra bendros paskirties technologija kaip ir dirbtinis intelektas, kuris panašiai palies skirtingas gyvenimo sritis. Kai tokia technologija „pasiekia Žemę“, ji nedingsta iš mūsų gyvenimų, o tik toliau tobulėja. Kitas svarbus bendros paskirties technologijos požymis – ji derinama su kitomis tokio tipo technologijomis. Pavyzdžiui, sukurta garo mašina, panaudojama elektra ir šie du išradimai veda prie industrinės revoliucijos. Taigi dabar dirbtinio intelekto amžius ir jis mums atskleis naujus visuomenės gyvenimo klausimus.
Kalbant apie Openheimerį, mes labiau naudodavome Einšteino analogiją. 1939 m. jis parašė laišką tuometiniam JAV prezidentui, ragindamas paskirti kažką atsakingą, nes jau tuo metu matė branduolinio amžiaus pradžią. Kitaip tariant, tu matai didelę strateginę technologijų reikšmę ir sakai, kad mums reikia organizuotis ir veikti.
– Lietuvoje mūsų saugumo stiprinimas susijęs su naujais įsigijimais ir pajėgumo didinimu. Visgi diskusijos apie virsmo technologijas nevyksta tokiu mastu. Kaip manote, kodėl mažoms valstybėms dirbtinis intelektas gali būti svarbus jų saugumo kontekste?
– Pirmas žingsnis – reikalingas konceptas, kaip tai padėtų kare. Žinoma, yra tokių karo elementų, kurie niekada nepasikeis. Mūsų supratimu, didžiausia įtaka bus trims sritims. Pirmiausiai, žvalgyba ir mes jau dabar matome, kad dirbtinis intelektas dominuoja šioje srityje. Antra – sprendimų priėmimas ir kaip dirbtinis intelektas bus panaudojamas vadovavimo ir kontrolės procesuose. Trečia, ginkluotė ir jos tobulėjimas, tačiau dirbtinis intelektas daug padės ir kibernetikoje. Svarbu turėti mintyje logistiką ir galimybes nuolat sekti savus, kažkas panašaus kaip „Amazon“ logistikos paslaugos. Galiausiai, informacinis laukas. Rusija ir Kinija yra ekspertės, kaip infiltruoti klaidingą informaciją jūsų visuomenėms, tad informacinis dėmuo ne mažiau svarbus ir kare.
– O pasiruošimas šiems pokyčiams jau vyksta JAV?
– Mes jau kurį laiką raginame JAV kariuomenę pasiruošti dirbtiniam intelektui iki 2025 metų. Transformacija jau prasidėjo, bet kasmet kartu keičiasi ir paties dirbtinio intelekto galimybės.
Justinas Lingevičius, doktorantas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas
