Trečiadienį Seimo ekonomikos komitetui pristatytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos kol kas ignoruoja Konstitucinio Teismo (KT) lapkritį nurodytas ydas. Vystytojų teigimu, dabartinis Energetikos ministerijos pasiūlymas niekaip nesprendžia dar iki 2 GW įrengtosios galios apribojimo pradėtų projektų likimo.
Trečiadienį Seimo ekonomikos komitetui pristatytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos kol kas ignoruoja Konstitucinio Teismo (KT) lapkritį nurodytas ydas. Vystytojų teigimu, dabartinis Energetikos ministerijos pasiūlymas niekaip nesprendžia dar iki 2 GW įrengtosios galios apribojimo pradėtų projektų likimo.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Lapkričio pradžioje KT nutarė, kad 2022 m. priimtos 2 GW įrengtosios galios ribą numatančios įstatymo pataisos ir 2023 m. Vyriausybės nutarimas, nustatantis nekonkrečias gamybos ribojimų taisykles, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. KT sprendimas įsigalios 2024 m. gegužės 2 d., tad iki to laiko nustatyti trūkumai privalo būti pašalinti.
Vis dėlto šią savaitę Seimui pateikti įstatymo pakeitimai, vystytojų teigimu, problemą tik gilina: nekonkrečias gamybos ribojimų taisykles iš Vyriausybės nutarimo tiesiog norima perkelti į įstatymą. Taip pat, pateiktuose pasiūlymuose visiškai nekalbama apie dar iki 2 GW apribojimo paskelbimo pradėtų saulės parkų projektų reglamentavimą, teisėtus vystytojų lūkesčius ar, juo labiau, pačios 2 GW ribos atšaukimą. Galiausiai, šie pokyčiai Seimui pateikti skubos tvarka, mažiau nei prieš 2 paras iki svarstymo komitete ir be diskusijų su rinkos dalyviais.
Pasak Aisčio Radavičiaus, 375 MW įrengtosios galios saulės parką Dūkšte projektuojančios britų kapitalo vystytojos „Aura Power“ plėtros vadovo Lietuvoje, dabartinis ministerijos siūlymas sklaido po KT sprendimo atsiradusį optimizmą.
„KT iš esmės pasakė, kad įstatymai negalioja atgaline tvarka, o jei taip jau nutiko, turi būti atlyginti pažeisti teisėti lūkesčiai projektus anksčiau pradėjusiems vystytojams. Šią dalį Energetikos ministerija kol kas visiškai ignoruoja. O spręsdama antrą KT nutarimo dalį atlieka tik techninį veiksmą – antikonstituciniu pripažintą Vyriausybės nutarimą perkelia į įstatymą. Tai nepriartina mūsų prie Vakarų Europos šalyse taikomos praktikos numatyti aiškias, investicijas skatinančias bei saugančias taisykles. Stebina ir ministro vieši pasisakymai, kad neva vystytojai dėl priimto antikonstitucinio įstatymo patyrė ne nuostolių, o sutaupymų dėl padidėjusių palūkanų normų“, – sako A. Radavičius.
Jo teigimu, naujausi siūlymai nepagerintų komercinių saulės parkų plėtros perspektyvų Lietuvoje, o atvirkščiai – pablogintų situaciją jau ir taip stringančioms milijardinėms investicijoms ir dar labiau atitolintų Lietuvos energetinio savarankiškumo tikslus.
„Iš valdžios institucijų tikimės kuo greitesnio pilnos apimties antikonstitucinio įstatymo įgyvendinimo, pradėtiems ir sustabdytiems projektams padarytos žalos atstatymo, taip pat viliamės, kad nauji pakeitimai įtvirtins aiškias ir nediskriminacines atsinaujinančios generacijos ir jos galimų apribojimų taisykles. Nepaisant vienerių metų dirbtinos pauzės, per šį laiką patirtų nuostolių ir pokyčių energijos bei kapitalo rinkose, Lietuvoje išlieka gana geros sąlygos be valstybinių subsidijų plėtoti konkurencingus pramoninio masto saulės parkus“, – tvirtina A. Radavičius.
Jam pritaria ir 180 MW apimties saulės parkų portfelį Lietuvoje numačiusios „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius, teigiantis, kad racionalus KT nustatytų ydų pašalinimas turėtų būti sprendimas dėl projektų, kurie viršijo 2 GW kvotą.
„Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad įvedant 2 GW kvotą valstybė žinojo, kad saulės projektų jau yra daugiau. Todėl laikantis teisėtų lūkesčių principo, vystytojams turėjo būti numatytos kompensacijos. Tikimės, kad dar bus nurodytos kompensacijos, jei vystytojas projektų atsisakytų, arba bus leidžiama vystyti toliau, tačiau kompensuojant gamybos apribojimus projektams, kurie nepateko į 2 GW kvotą“, – komentuoja R. Sklepovičius.
O pasak advokatų kontoros „Sorainen“ energetikos teisės eksperto Andriaus Šimkaus, priėmus tokius įstatymo pakeitimus, Konstitucijos pažeidimas išliktų visa apimtimi.
„Tai KT konstatuotų pažeidimų problemos nesprendžia visiškai ir tėra atitikties Konstitucijai imitacija. Pakeitimais yra siūloma vėlgi atgaline tvarka įstatymo lygiu įteisinti Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) priimtus sprendimus įgyvendinant 2 GW taisyklę, pati 2 GW taisyklė ir jos realizavimo mechanizmai neperžiūrimi, o sustabdytų plėtros projektų klausimas nutylimas. Tokiais pakeitimais siekiama sukurti iliuziją, kad visi sprendimai tarsi buvo atlikti teisingai, tik ne tuo teisinio reguliavimo lygiu“, – komentuoja A. Šimkus.
Pasak jo, šiuo atveju yra svarbus ne mandato suteikimas Vyriausybei ar VERT priiminėti sprendimus, bet pačių sprendimų, kuriais įgyvendinama 2 GW taisyklė, įtvirtinimas būtent įstatymo lygiu. Be to, privalo būti sugrąžintas status quo tiems saulės elektrinių projektams, kuriems atgaline tvarka buvo pritaikyti tokie sprendimai ir pablogintos veiklos sąlygos.
„Turime laiko iki gegužės 2 d. Energetikos ministerijos lygmeniu parengti tinkamus įstatymų pakeitimus, juos išdiskutuoti su kitų institucijų bei rinkos atstovais ir galiausiai, veikdami teisinės valstybės principais, šį klausimą išspręsti. To nepadarius, laukia tolesnė atitikties Konstitucijai, galbūt net ir Europos Sąjungos teisei, eskalacija, o taip pat saulės elektrinių vystytojų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimas teisme“, – tvirtina A. Šimkus.
Anksčiau saulės parkų vystytojai ne kartą minėjo, kad 2 GW įrengtosios galios kvota stambiems projektams yra technologiškai nepagrįsta. Tai patvirtina ir naujausi tinklo operatoriaus pajėgumų žemėlapiai, rodantys, kad saulei ir vėjui Lietuvoje numatoma jau keliolika gigavatų. O šių metų Vyriausybės nutarimas, varžantis nebe įrengtąją galią, o gamybą, turi kitą problemą – nekonkrečias taisykles. Pagal tokią tvarką, kurią dabar siekiama perkelti į įstatymą, elektros gamyba saulės parkuose teoriškai gali būti apribota iki 100% ir nėra numatyti jokie kompensaciniai mechanizmai.
