Daugiau nei 140 000 kartų aplink Žemę apskriejusi Tarptautinė kosminė stotis (TKS) po ketvirčio amžiaus vis dar yra taikaus mokslinio bendradarbiavimo vieta, rašo „Deutsche Welle“.
Skriedama vos kiek daugiau nei 400 kilometrų aukštyje, per 24 valandas ji praskrenda virš mūsų galvų 16 kartų, pasitikdama 16 saulėtekių ir saulėlydžių. Bet kuriuo paros metu ją galima stebėti iš Žemės ir sekti jos skriejimo trajektoriją.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau TKS ir moksliniai tyrimai, kuriuos atlieka joje dirbantys mokslininkai, dažnai prasprūsta pro akis.
TKS atlikta daugybė mokslinių atradimų, turėjusių tiesioginės įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui Žemėje.
Tai yra viena iš tų vietų, kur bene sėkmingiausiai įgyvendinama tarptautinė diplomatija, siekiant taikos ir bendradarbiavimo, net ir karo metu. Jau 25 metus TKS tiesiogine to žodžio prasme yra saugi erdvė.
Štai ką reikėtų žinoti apie TKS, pradedant nuo pagrindų.
Kada pradėjo veikti Tarptautinė kosminė stotis?
Pirmąjį TKS segmentą – valdymo modulį „Zaria“ – rusai į kosmosą paleido 1998 m. lapkričio 20 d.
„Zaria“ teikė degalų saugyklos ir akumuliatorių pakrovimo paslaugas, taip pat tarnavo kaip į TKS atvykstančių erdvėlaivių švartavimosi zona.
Po mėnesio, 1998 m. gruodžio 4 d., JAV paleido modulį „Unity Node 1“. Kartu su „Zaria“ jis tapo kosminės laboratorijos platforma.
Po dar 42 skrydžių, kurių metu buvo atliekami surinkimo ir montavimo darbai, TKS įgavo tokį pavidalą, kurį stebime šiandien.
Vieni pirmųjų joje „apsigyveno“ astronautas Billas Shepherdas iš NASA ir kosmonautai Jurijus Gidzenka bei Sergejus Krikalevas iš „Roscosmos“. Nuo to laiko TKS yra nuolat apgyvendinta.
Kokio dydžio yra TKS?
TKS padalyta į kelias gyvenamąsias ir darbo erdves. Joje yra šešios miegamosios patalpos, du vonios kambariai, sporto salė ir 360 laipsnių apžvalgos erkeris.
TKS ilgis nuo vieno galo iki kito yra 109 metrai, kitaip tariant, kaip sako NASA, ji vos „vienu jardu trumpesnė“ už amerikietiškojo futbolo aikštę. Jei mėgstate plaukioti, galima skaičiuoti, kad TKS yra daugiau nei dvigubai ilgesnė už olimpinį plaukimo baseiną. O jei mėgstate raketas, TKS yra 12 metrų trumpesnė už „SpaceX“ erdvėlaivį „Starship“.
Jos saulės moduliais apklijuotų sparnų plotis taip pat yra 109 metrai. Palyginimui, didžiausio komercinio lėktuvo „Airbus A380“ sparnų plotis siekia 79,8 metrų.
Kosminėje stotyje nutiesta apie 13 kilometrų elektros laidų.
Koks yra vidutinis TKS greitis?
Kaip jau buvo minėta, TKS per parą aplink Žemę apskrieja daugybę kartų – tiksliau, ji apsuka ratą aplink mūsų planetą kas 90 minučių, skrisdama 8 kilometrų per sekundę greičiu.
Ką veikia TKS esantys astronautai?
Kai TKS astronautai neatlieka mokslinių eksperimentų (tokių, kurių neįmanoma atlikti Žemėje), jie reguliariai išeina į atvirą kosmosą, kad primontuotų naujų komponentų, pavyzdžiui, robotizuotų rankų, arba atliktų techninę priežiūrą. Yra buvę atvejų, kai astronautams teko apžiūrėti ar užtaisyti skyles, atsiradusias dėl susidūrimų su kosminėmis šiukšlėmis.
Astronautai taip pat laikosi griežto sveikatos režimo. Jiems tenka kompensuoti dėl kosmosui būdingos mikrogravitacijos pasireiškiantį raumenų ir kaulų masės praradimą. Tai reiškia, kad mažiausiai dvi valandas per dieną jie turi treniruotis specialiai tam skirtais treniruokliais, įskaitant bėgimo takelius.
Tačiau mokslininkams vis daugiau dėmesio skiriant žmonių apgyvendinimo kosmose, pavyzdžiui, Mėnulyje ar Marse, galimybėms, per kasdienę astronautų mankštą bandoma geriau suprasti kosmoso poveikį žmogaus kūnui. Kas nutiktų, jei žmonės ilgus metus gyventų mikrogravitacijos sąlygomis? Ar mūsų kūnas vis dar būtų pakankamai stiprus, ar taptų per silpnas grįžti į Žemę?
Kokie TKS atlikti moksliniai atradimai buvo sėkmingai pritaikyti Žemėje?
TKS astronautai atliko šimtus mokslinių eksperimentų. Kartais jie eksperimentuoja patys su savimi, stebėdami savo bendrą savijautą, mitybą ar saulės spinduliuotės poveikį. Kartais jie atlieka eksperimentus Žemės mokslininkams. Pastarieji leido pasiekti daugybę mokslinių laimėjimų.
Pradedant Alzheimerio ir Parkinsono ligomis ir baigiant vėžiu, astma ir širdies ligomis – visa tai buvo tiriama kosmose. Mokslininkų teigimu, kai kuriuos medicininius eksperimentus geriausia atlikti kosmose, nes mikrogravitacijos sąlygomis ląstelės elgiasi panašiai kaip žmogaus organizme, tačiau atkurti tokias sąlygas Žemėje pakankamai sunku.
Remiantis astronautų tyrimais kosmose, buvo padaryta nemažai atradimų: sukurta naudingų vaistų, naujų vandens valymo sistemų, raumenų ir kaulų atrofijos mažinimo metodų, be kita ko, kai kurie atradimai lėmė ir maisto gamybos naujoves.
Kiek laiko bus eksploatuojama TKS?
2022 m. pradžioje Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, TKS veikla pakibo ant plauko.
Tiek Europos kosmoso agentūra (EKA), tiek nacionalinės institucijos pasitraukė iš tarptautinio bendradarbiavimo su Rusija, o pastaroji pareiškė paliekanti TKS ir kurianti savo kosminę stotį.
Tačiau dėl to kaltas ne vien karas – senosios ir naujosios kosminės valstybės nori savarankiškai įsitvirtinti kosmose. Tarp jų – Japonija, Kinija, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kt.
JAV ir Europa pareiškė ketinančios išlaikyti Tarptautinę kosminę stotį iki 2030 m. Tačiau rengiami ir kosmoso tyrimų be TKS planai – NASA beveik visą dėmesį skiria programai „Artemis“ ir Mėnulio apgyvendinimo projektams. EKA kuria naują kosminę stotį pavadinimu „Starlab“.