Skaitmeninės sveikatos ir sveikatingumo rinkos dydis per pastaruosius kelerius metus stipriai išaugo: gausybė programėlių, orientuotų į įvairių ligų prevencija bei sveiką gyvenseną, stebėti savo sveikatą padeda ir įvairūs nešiojami išmanūs įrenginiai. Kaip technologijos gali palengvinti pacientų kasdienybę, kokios yra jų vartojimo tendencijos ir kaip gimsta pažangiausi technologiniai sprendimai?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nors milijonai žmonių jau šiandien į savo kasdienį gyvenimą integruoja įvairias technologijas, kurios padėtų spręsti sveikatos problemas ar palaikyti sveiką gyvenseną, didžiulė dalis visuomenės vis dar baiminasi ar nesupranta, kokią naudą jiems gali suteikti modernūs, inovatyvūs sprendimai.
„Norint palaikyti sveiką gyvenimo būdą, vien tradicinių sprendimų gali nepakakti – net ir geriausi, dėmesingiausi gydytojai negali kasdien skirti tiek dėmesio konkrečiam pacientui, kiek jo norėtųsi. Spręsti šią problemą padeda modernūs sprendimai, kurie, pradedant telemedicina, nešiojamomis technologijomis, baigiant – gausybe mobiliųjų programėlių, siūlo platų spektrą priemonių, galinčių palengvinti kasdienius sveikatos rūpesčius ir pagerinti pacientų savijautą“, – sako „Kilo Health“ Mitybos ir sveikatingumo skyriaus vadovė Kristina Žalnieraitė.
Dažniausiai pasitelkiama technologija – mobiliosios programėlės
Pasak jos, sveikatos technologijos gali padėti valdyti bei kovoti su lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, taip pat – spręsti nutukimo ir viršsvorio problemas.
„Dažniausiai pasitelkiamos mobiliosios programėlės – jas patogu atsisiųsti ir naudoti įvairiems sveikatos tikslams: sveikatos rodikliams stebėti, treniruotėms sekti, maistui planuoti, stresui valdyti ir t.t. Taip pat jos gali būti derinamos ir su kitais prietaisais, pavyzdžiui, išmaniaisiais laikrodžiais ar gliukozės matuokliais. Esame sukūrę ir išmanųjį kraujospūdžio matuoklį, skirtą hipertenzijos stebėsenai ir prevencijai, streso valdymo bei miego kokybės gerinimo technologiją, taip pat – išmaniąsias svarstykles“, – pasakoja K. Žalnieraitė.
Sveikatos technologijų rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ir įvairiems psichinės sveikatos gerinimo būdams, nes tai gali padėti užtikrinti ir bendrą sveikatingumo lygį. 2022 metais atlikto „Kilo Health“ skaitmeninės sveikatos tyrimo metu buvo atskleista, jog daugiau kaip 26 proc. apklaustųjų mano, kad rūpintis sveikata, palaikyti aktyvų gyvenimo būdą bei sveiką mitybą trukdo aplinka, kurioje patiriama daug streso, depresija bei kitos psichologinės problemos.
Vyrai dažniau linkę sveikatos programėles vertinti skeptiškai
Remiantis minėtu tyrimu, skaitmeninėmis sveikatos programėlėmis dažniausiai naudojasi 25–34 metų amžiaus žmonės. Nenuostabu, kad 65 proc. apklaustųjų, kuriems yra daugiau nei 55-eri, teigia, kad dar neteko išbandyti jokios sveikatos programėlės – šiam segmentui būdingas labiau neigiamas požiūris į skaitmeninius sveikatos sprendimus.
Pagrindinė skaitmeninių sveikatos programėlių nenaudojimo priežastis yra skepticizmas – 39 proc. apklaustųjų nemano, kad jos jiems tiks, 29 proc. nesupranta, kaip šios programėlės veikia, o 28 proc. nepatiki programėlėms savo sveikatos duomenų. Įdomu tai, jog vyrai statistiškai dažniau nepasitiki sveikatos programėlių veiksmingumu.
Daugiau nei pusė sveikatos programėlėmis besinaudojančių žmonių atskleidė, kad naudojasi mankštos ar treniruočių programėlėmis, 43 proc. renkasi mitybos ar kalorijų stebėjimo programėles, 39 proc. – įpročių stebėjimo programėles.
Sprendimai gimsta sujungus skirtingas kompetencijas
„Kilo Health“ Mitybos ir sveikatingumo skyriaus vadovė atskleidė, kad kuriant technologinius sveikatos sprendimus, reikalingi įvairių sričių ekspertai, ne tik medicininį išsilavinimą turintys specialistai.
„Ieškant inovatyvių sprendimų medicinos ir sveikatingumo srityje, sėkmę garantuoja tarpdisciplininis specialistų bendradarbiavimas. Siekiant atrasti originalius sprendimus, reikia gausybės žinių skirtingose srityse, tokiose kaip technologijos, inžinerija, duomenų mokslas, sveikatos ir socialiniai mokslai“, – sako ji.
Pasak K. Žalnieraitės, inovatyvios sveikatos technologijos gimsta apjungus empatiją, analitinį ir kritinį mąstymą, komunikacijos bei probleminio mąstymo įgūdžius.
„Negana to, dar reikalingas ir skaitmeninis raštingumas – juk gyvename skaitmeniniame amžiuje, tad gebėjimas suprasti ir dirbti su duomenimis tampa vis svarbesnis, tai padeda įžvelgti tendencijas ir kurti įrodymais pagrįstus sprendimus. Kitas niuansas – sveikatos priežiūros niša nuolat kinta ir evoliucionuoja, tad dirbant šiame sektoriuje labai svarbus yra ir gebėjimas prisitaikyti – žmonės turi būti atviri mokymosi procesui ir naujų technologijų bei metodų paieškai“, – sako K. Žalnieraitė.