Lapkričio 7 d. buvo atskleisti pirmieji spalvoti Europos kosmoso agentūros (EKA) misijos „Euclid“ kosmoso vaizdai. Dar niekada anksčiau joks kitas teleskopas nesugebėjo sukurti tokių tikslių astronominių vaizdų tokiame dideliame dangaus plote ir užfiksuoti taip toli esančius objektus.
Persėjo galaktikų spiečius
Persėjo galaktikų spiečius / ESA / Euclid / Euclid Consortium / NASA, J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi nuotr.
Ši neįtikėtina kosminio teleskopo „Euclid“ nuotrauka yra astronomijos revoliucija. Vaizde matoma 1000 galaktikų, priklausančių Persėjo galaktikų spiečiui, ir dar daugiau nei 100 000 galaktikų, esančių tolėliau fone. Daugelis pastarųjų anksčiau iš viso buvo nematomos. Kai kurios iš jų yra tokios tolimos, kad jų šviesa mus pasiekė tik po 10 mlrd. metų.
Sudarydami šių galaktikų pasiskirstymo ir formų žemėlapį, mokslininkai galės daugiau sužinoti apie tai, kaip tamsioji medžiaga suformavo šiandien matomą Visatą.
Tai pirmas kartas, kai tokio dydžio nuotrauka leido taip detaliai užfiksuoti tiek daug Persėjo galaktikų. Persėjas yra viena iš masyviausių žinomų Visatos struktūrų, esanti „tik“ už 240 milijonų šviesmečių nuo Žemės.
Spiralinė galaktika IC 342
Spiralinė galaktika IC 342 / ESA / Euclid / Euclid Consortium / NASA, J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi nuotr.
Per savo gyvavimo laiką mūsų Visatos detektorius „Euclid“ nufotografuos milijardus galaktikų, atskleisdamas nematomą tamsiosios medžiagos ir tamsiosios energijos joms daromą įtaką.
Viena pirmųjų „Euclid“ stebėtų galaktikų praminta „Paslėpta galaktika“, ji dar žinoma kaip IC 342. Pasitelkdamas infraraudonųjų spindulių fiksavimą teleskopas jau atskleidė svarbią informaciją apie šios galaktikos, kuri yra panaši į mūsų Paukščių tako galaktiką, žvaigždes.
Netaisyklingoji galaktika NGC 6822
Netaisyklingoji galaktika NGC 6822 / ESA / Euclid / Euclid Consortium / NASA, J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi nuotr.
Norėdamas sukurti 3D Visatos žemėlapį, „Euclid“ stebės už 10 milijardų šviesmečių esančias galaktikas. Dauguma ankstyvosios Visatos galaktikų nepanašios į tvarkingas spirales, jos yra netaisyklingos ir mažos. Be kita ko, jos yra didesnių galaktikų, tokių kaip Paukščių tako, statybiniai blokai.
Pirmoji „Euclid“ pastebėta netaisyklingoji nykštukinė galaktika vadinasi NGC 6822 ir yra visai netoli, vos už 1,6 mln. šviesmečių nuo Žemės.
Kamuolinis spiečius NGC 6397
Kamuolinis spiečius NGC 6397 / ESA / Euclid / Euclid Consortium / NASA, J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi nuotr.
Šis kibirkščiuojantis paveikslėlis iš tiesų yra „Euclid“ užfiksuotas rutulinio spiečiaus NGC 6397 vaizdas. Tai antrasis pagal artumą prie Žemės rutulinis žvaigždžių telkinys, esantis už maždaug 7800 šviesmečių.
Rutuliniai spiečiai – tai šimtų tūkstančių žvaigždžių, kurias kartu laiko gravitacija, sankaupos. Šiuo metu joks kitas teleskopas, išskyrus „Euclid“, negali vienu stebėjimu identifikuoti visą rutulinį spiečių ir kartu jame išskirti tiek daug žvaigždžių, kurios mums pasakoja apie Paukščių tako istoriją ir tamsiosios medžiagos buvimo vietą.
Arklio galvos ūkas
Arklio galvos ūkas / ESA / Euclid / Euclid Consortium / NASA, J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi nuotr.
„Euclid“ taip pat užfiksavo įspūdingą panoraminį ir be galo detalų Arklio galvos ūko, dar žinomo kaip Barnardo 33, ir priklausančios Oriono žvaigždynui, vaizdą. Šiame ūke mokslininkai tikisi rasti daug neryškių ir anksčiau nematytų dar kūdikystėje esančių Jupiterio masės planetų, taip pat jaunų rudųjų nykštukių ir mažų žvaigždžių.
„Euclid“ teleskopas į dangų pakilo šių metų liepą. Jo vykdomos EKA misijos tikslas tirti Visatos sudėtį ir evoliuciją. Teleskopas sukurs didžiausią ir tiksliausią Visatos 3D žemėlapį, stebėdamas milijardus galaktikų, esančių net ir už 10 mlrd. šviesmečių.
„Euclid“ tiria, kaip Visata išsiplėtė, suteikia daugiau žinių apie gravitacijos vaidmenį ir tamsiosios energijos bei tamsiosios medžiagos prigimtį.