Remiantis naujais Jungtinių Tautų mokslininkų atliktais tyrimais, populiariausios pasaulyje kriptovaliutos bitkoino kasyba gali turėti didelį poveikį aplinkai – klimatui, vandeniui ir žemei. 
Remiantis naujais Jungtinių Tautų mokslininkų atliktais tyrimais, populiariausios pasaulyje kriptovaliutos bitkoino kasyba gali turėti didelį poveikį aplinkai – klimatui, vandeniui ir žemei.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bitkoinas yra žinomiausia ir populiariausia kriptovaliuta. Tai paskatino Jungtinių Tautų mokslininkus įvertinti bitkoino kasimo – kompiuteriais atliekamo proceso, kurio metu ši kriptovaliuta išgaunama – poveikį aplinkai visame pasaulyje, nagrinėjant bitkoinų kasybą 76 šalyse 2020-2021 m. laikotarpiu.
Be didelio anglies pėdsako, pasaulinė bitkoinų kasybos veikla palieka didelį pėdsaką vandenyje ir žemėje, rašoma eurekalert.org.
Remiantis Jungtinių Tautų universiteto ir žurnalo „Earth's Future“ paskelbtais tyrimo rezultatais, 2020-2021 m. laikotarpiu pasaulinis bitkoino kasybos tinklas sunaudojo 173,42 teravatvalandės elektros energijos.
Tai reiškia, kad jei bitkoinas būtų valstybė, jo suvartojamos energijos kiekis užimtų 27 vietą pasaulyje, aplenkiant tokią šalį kaip Pakistanas, kuriame gyvena daugiau kaip 230 mln. žmonių.
Dėl kasybos susidaręs anglies dioksido pėdsakas prilygo 38 mln. tonų anglies sudeginimui. Šiam pėdsakui kompensuoti reikėtų pasodinti 3,9 mlrd. medžių, kurių plotas beveik prilygtų Nyderlandų, Šveicarijos ar Danijos plotui arba 7 proc. Amazonės atogrąžų miškų masyvo.
„Technologinės inovacijos dažnai susijusios su nenumatytais padariniais, ir bitkoinas nėra išimtis. Mūsų išvados neturėtų atgrasyti nuo skaitmeninių valiutų naudojimo. Priešingai, jos turėtų paskatinti mus investuoti į technologinę pažangą, kuri pagerintų pasaulinės finansų sistemos veiksmingumą, nedarydama žalos aplinkai“, – sakė šiam tyrimui vadovavęs Jungtinių Tautų universiteto Vandens, aplinkos ir sveikatos instituto direktorius profesorius Kavehas Madani.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Per šį tyrimo laikotarpį bitkoino vandens pėdsakas buvo panašus į vandens kiekį, kurio užtektų patenkinti daugiau kaip 300 milijonų Užsachario Afrikos kaimiškų vietovių gyventojų vandens poreikius, rašoma eurekalert.org.
JT mokslininkai pastebėjo, kad bitkoinų kasyba labai priklauso nuo iškastinių energijos šaltinių: anglis sudaro 45 proc. bitkoinų kasimui naudojamos elektros energijos išteklių, o gamtinės dujos – 21 proc..
Hidroenergija – atsinaujinantis energijos šaltinis, darantis didelį poveikį vandeniui ir aplinkai – yra svarbiausias bitkoinų kasybos tinklo atsinaujinantis energijos šaltinis, tenkinantis 16 proc. jo elektros energijos poreikio.
Branduolinė energija sudaro 9 proc. bitkoinų energijos tiekimo balanso dalį, o kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip saulės ir vėjo energija, užtikrina atitinkamai tik 2 proc. ir 5 proc. visos bitkoinų kasybai sunaudojamos elektros energijos.
