Neseniai socialiniuose tinkluose plito nuotrauka, kurioje parduotuvių iškabų apšviestu naktiniu miestu žingsniuoja ilgais juodais paltais ir suknelėmis pasidabinusios damos bei jas lydintis džentelmenas. Atrodytų – graži scena iš filmo ar kadrai su į prabangų renginį besirenkančiais svečiais. Tačiau iš tiesų ši nuotrauka neegzistuoja, o joje užšifruota dirbtinio intelekto sukurta žinutė „obey“.
Neseniai socialiniuose tinkluose plito nuotrauka, kurioje parduotuvių iškabų apšviestu naktiniu miestu žingsniuoja ilgais juodais paltais ir suknelėmis pasidabinusios damos bei jas lydintis džentelmenas. Atrodytų – graži scena iš filmo ar kadrai su į prabangų renginį besirenkančiais svečiais. Tačiau iš tiesų ši nuotrauka neegzistuoja, o joje užšifruota dirbtinio intelekto (DI) sukurta žinutė „obey“ (liet. „paklusk“). Tokios paslėptos žinutės DI sukurtuose paveikslėliuose vertinamos dvejopai – ir kaip galimybė kūrybiškoms reklamoms, ir kaip priemonė apgauti.
„Dirbtinio intelekto generuojamų vaizdų kokybė jau kurį laiką yra stulbinanti, bet dabar iš naujo stebina DI gebėjimas kurti iliuzinius vaizdus. Internetas linksminasi – juk iki šiol nupiešti iliuziją buvo daug kūrybiškumo ir darbo reikalaujanti užduotis. Dabar galime tai sukurti per pusę minutės“, – sako Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas ir dalijasi savo sugeneruotais DI kadrais su paslėptomis žinutėmis.
DI sugeneruota
Galimybę suteikė DI įrankiai
Pasak eksperto, šiandien daugelis interneto vartotojų turi paprastą prieigą prie generatyviojo – kurti gebančio – dirbtinio intelekto įrankių. Garsusis „ChatGPT“ jau prigijo kaip pagalbinė priemonė darbui ar mokslams, o tokie įrankiai, kaip „Dalle-2“ leidžia sukurti realistiškus paveiksliukus pagal bet kokią naudotojo užklausą.
Išpopuliarėjus DI paveikslėlių kūrimo platformoms, jos išnaudojamos vis kūrybiškiau. Pavyzdžiui, neseniai interneto naudotojai sugalvojo dirbtiniu intelektu pagyvinti įprastus „QR“ kodus juos apipiešiant įvairiais animaciniais personažais ar gamtos vaizdais. Tam buvo naudojamas vaizdų generavimo įrankis „Stable Diffusion“ bei metodas, vadinamas „ControlNet“. Idėją pasiskolino ir verslas – viena turizmo įmonė savo reklamoje kvietė skenuoti tokį patobulintą kodą ir sužinoti apie kelionę į Santorini salą.
Dabar socialiniuose tinkluose ėmė plisti DI sukurti paveikslėliai, kuriuose užšifruotos paslėptos žinutės, primenančios optinę apgaulę. Įprastai tokiuose paveikslėliuose bandoma paslėpti vieną ar kelis žodžius, kurie iš pirmo žvilgsnio akiai nepastebimi. Tačiau pažiūrėjus į nuotrauką iš toliau ar prisimerkus, žodžiai išryškėja.
„ControlNet“ vadinama technika leidžia generuoti vaizdą, bet tuo pačiu pateikti ir savo paveikslėlį, į kurį DI turi atsižvelgti. Panašų paveikslėlį sukurti gali kiekvienas, tiesa, nemokamai tai daryti leidžiančios programos dažnai būna perkrautos, tad norintiems išbandyti gali reikėti kantrybės“, – pastebi L. Keraitis.
Paslėptos žinutės naudotos ir anksčiau
DI sugeneruota
Nuotraukose ar vaizdo įrašuose užšifruotos žinutės nėra naujiena – su jomis buvo galima susidurti ir anksčiau. Pirmą kartą į šią sąvoką dar penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dėmesį atkreipė tyrėjas Jamesas Vicary.
Jis atliko eksperimentą, kurio metu kino teatruose žiūrovams parodydavo trumpas žinutes su paskatinimu valgyti spragėsius ir gerti „Coca-Cola“. Pats J. Vicary tvirtino, kad jo poelgis paskatino šių užkandžių pardavimus. Tiesa, vėliau jo teiginiai buvo paneigti, tačiau sukėlė didelį susidomėjimą paslėptomis žinutėmis reklamos srityje – ši priemonė imta naudoti kaip vadinamosios partizaninės rinkodaros dalis.
Dabar apie užšifruotas žinutes vėl kalbama būtent dėl dirbtinio intelekto, nes jis gali būti masiškai naudojamas kuriant žinutes, pritaikytas konkrečiam asmeniui ar žmonių grupei.
Kelia abejonių
Vis dėlto, daliai interneto naudotojų ši nauja tendencija kelia nerimą. Kol vieniems paslėptos žinutės DI sukurtuose paveikslėliuose atrodo kaip smagus žaidimas, kiti įžvelgia ir neigiamų aspektų – baiminamasi, kad tokias žinutes galima pasitelkti ir žmonių manipuliacijai siekiant parduoti nereikalingas prekes ar paskatinti neigiamą elgesį.
„Kiekviena panaši technologija iškelia diskusijas. Visgi, reklamoje ir kitose nustebinti besistengiančiose srityse tokias iliuzijas tikrai išvysime. Galbūt ir socialinių tinklų programėlių kūrėjai nuspręs integruoti tokias funkcijas į nuotraukų dalinimąsi. Tuomet tai taptų taip populiaru kaip nuotraukų filtrai ar lipdukai“, – sako L. Keraitis.
