3D spausdinimas – per pastarąjį dešimtmetį sparčiai išpopuliarėjusi technologija. Šiuo metu ji pritaikoma daugybėje gyvenimo sričių – spausdinami vaistai, mėsa, protezai ir net pastatai. Trimačio spausdinimo potencialą mokslininkai atrado net ir kosmose. Kaip teigia „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabriko“ prototipų laboratorijų vedėjas Rokas Bagdonas, tikėtina, kad ateityje žmonės spausdinsis sau namus Marse. 
3D spausdinimas – per pastarąjį dešimtmetį sparčiai išpopuliarėjusi technologija. Šiuo metu ji pritaikoma daugybėje gyvenimo sričių – spausdinami vaistai, mėsa, protezai ir net pastatai. Trimačio spausdinimo potencialą mokslininkai atrado net ir kosmose. Kaip teigia „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabriko“ prototipų laboratorijų vedėjas Rokas Bagdonas, tikėtina, kad ateityje žmonės spausdinsis sau namus Marse.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Medicinoje spausdinamos dantų karūnėlės
3D spausdinimas – trimačio objekto kūrimas, pasitelkiant kompiuteriu sukurtą dizainą. Specialiose programose sumodeliuotas objektas yra apdirbamas ir failo arba dokumento pavidalu įkeliamas į trimatį spausdintuvą.
Pirmieji 3D spausdintuvų prototipai pasirodė 20 a. 9 dešimtmečio pradžioje. Gana greitai atsiradus ir dar keliems kitiems spausdinimo tipams, ši industrija sparčiai išaugo.
Nuo 2006 m., kai pradėta ir komercinė 3D spausdintuvų prekyba, technologija pasiekė proveržį. Pasaulinės trimačio spausdinimo rinkos dydis pernai siekė daugiau nei 17 mlrd. dolerių. Skaičiuojama, kad per dešimtmetį ji turėtų išaugti iki beveik 100 mlrd.
Anot R. Bagdono, „Vilnius Tech“ „LinkMenų fabriko“ prototipų laboratorijų vedėjo, trimačiu spausdintuvu objektą galima pasigaminti iš pačių įvairiausių medžiagų – dervos, anglies pluošto, metalo. Dėl to toks spausdinimas yra perspektyvus įvairiose srityse – nuo itin tikslių aviacijos ir pramoninių mašinų komponentų iki valgomų objektų.
Žinoma, pasak jo, pati populiariausia medžiaga šiuo metu yra plastikas. Jam pritaikyti naudojama FDM technologija.
„Tai tokia technologija, kai mes imame kalibruotą plastiko giją, (...) lydome tą plastiką ir auginame kažkokį 3D objektą. Mes jį tiesiog taip nuo dugno į viršų paimame ir užauginame“, – pasakoja ekspertas.
Plačiai naudojama yra ir stereolitografija – technologija, kur spausdinimui taip pat naudojamas plastikas, tačiau jau ne kietos, o skystos formos. Atidžiai per ekraną sekant, kaip susidūrusi su UV spinduliais derva sukietėja, galima pasiekti itin didelį tikslumą.
„(Ši technologija naudojama – LRT.lt) ten, kur reikia labai didelio tikslumo, dažniausiai medicinoje, kai reikia ar kažkokį protezą padaryti labai tikslų, ar dantų karūnėles, ar tiesiog kažkokį santykinai mažą [objektą]“, – teigia R. Bagdonas.
Namą atspausdino per 17 dienų
Įdomu tai, kad trimačiai spausdintuvai vis dažniau, nors ir ne masiškai, naudojami statybos pramonėje. Pasitelkiant šią technologiją, statiniai jau yra iškilę ne vienoje pasaulio šalyje.
Mažesni statybos kaštai ir greitis čia yra vieni iš privalumų. 3D spausdinimo būdu gaminamų objektų statyba trunka iki 20 kartų trumpiau nei naudojant įprastas priemones. Pavyzdžiui, į Gineso rekordų knygą įrašytas Dubajuje esantis didžiausias 3D atspausdintas pastatas pasaulyje lankytojams buvo atvertas vos po 17 dienų trukusių statybų.
„Kol kas tie namai yra tokie vieno aukšto pagrinde, nes yra limitacija, kiek galima užauginti. Jie yra tikrai, manau, saugūs. Kol kas nėra jie dar paplitę taip, kad būtų kaip kasdienybė. Kol kas tai yra tiesiog kaip reklama, parodymas, kad mes tai galime padaryti. Deja, dar tos šakos nėra tiek išsivysčiusios, kad tai būtų pigiau ir efektyviau negu tiesiog tradicinis namų statymas“, – pažymi LRT KLASIKOS pašnekovas.
„Tai jau ne plastikas – tai betonas. Mes 3D spausdintuvais galime spausdinti ne vien su plastikais – galima naudoti ir keramiką, pagrinde – molį. Kiek teko matyti gyvų pavyzdžių, tai yra tiesiog betono mišinys.
Jis nėra toks vienas prie vieno, ką mes naudotume tiesiog namų sąlygomis plytoms betonuoti. (...) Jį išlieji ir jis pradeda užkaisti. Tas mums leidžia iš karto formuoti liniją ant jo. Jeigu naudotume paprastą betoną, jis tiesiog ištižtų ir nelaikytų formos“, – paaiškina specialistas.
Technologija Marsui kolonizuoti
Svarbu paminėti ir tai, jog 3D spausdinimas, be visų kitų sričių, yra pritaikomas ir kosmose. Pasak R. Bagdono, čia šios technologijos pritaikymas yra itin svarbus, mat visų reikiamų medžiagų ar įrankių atsigabenti į kosmosą neįmanoma.
„Viena įžymiausių, gal ir viena iš pirmųjų, atspausdintų detalių yra veržliaraktis. NASA astronautui prireikė ne pagal instrukcijas atsukti kažkokį varžtą. Jie turėjo 3D spausdintuvą, žmonės Žemėje suprojektavo, jiems atsiuntė failą, jie atsispausdino ir per porą valandų jie jau turėjo tą veržliaraktį.
Jeigu tą problemą reikėtų spręsti tradiciniu būdu, tai turėtų kažkas pagaminti [įrankį] Žemėje, išsiųsti raketą, na, ir po poros dienų, (...) jeigu stengsis visi, jie turėtų tą sprendimą. Tokiose kosmoso odisėjose ar misijose yra labai pravartu, kad jie gali patys spręsti tą problemą“, – tvirtina „LinkMenų fabriko“ prototipų laboratorijų vedėjas.
Ekspertas tvirtina, kad skirtingos sąlygos Žemėje ir kosmose įtakos atspausdintų objektų tvirtumui neturi.
„NASA kosminėje stotyje (...) yra modifikuoti 3D spausdintuvai. Tai tikrai nėra tie patys tradiciniai spausdintuvai, kuriuos galime pasistatyti pas save kambaryje. (...) Tačiau jau yra ir mokslinių tyrimų padaryta, kad ar detalė yra atspausdinta kosmose, ar ji atspausdinta Žemėje, struktūriškai ji yra tiek pat tvirta, nėra kažkokių anomalijų“, – sako specialistas.
Anot R. Bagdono, atsižvelgiant į visa tai, 3D spausdinimas ateityje galėtų būti pasitelkiamas mokslinėms bazėms Mėnulyje ar kitose planetose statyti.
„Kalbant apie namų 3D spausdinimą ir perspektyvą, kad mes bandome kolonizuoti Marsą ar tą patį Mėnulį, tai jau mums nebereikės siųsti kažkokių žmonių, statybininkų, nereikės siųsti medžiagų. Mes tik išsiųsime instrumentą, kuris pats sau pasigamins medžiagą, formuos ir spausdins bazes“, – tikina pašnekovas.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Šviesi ateitis“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
