Pastarieji keleri metai buvo vieni karščiausių per visą klimato stebėjimų istoriją – tokias ilgalaikes orų tendencijas mokslininkams atskleidžia ES programos „Copernicus“ palydovai ir antžeminiai stebėjimo aparatai, skelbia „Deutsche Welle“.
Kas yra „Copernicus“ programa?
„Copernicus“ – tai Žemės stebėjimo sistema, kurią sudaro „Sentinel“ palydovai ir ant žemės, jūroje bei ore esantys prietaisai, renkantys ir teikiantys nemokamus, viešai prieinamus duomenis.
Didelė dalis surinktos informacijos naudojama aplinkos, pavyzdžiui, kylančio jūros lygio, oro taršos ir matomumo, tirpstančio poliarinio ledo, ozono skyles, ekstremalių meteorologinių reiškinių ir stichinių nelaimių, stebėsenai.
„Copernicus“ nuotr. / ESA nuotr.
Be to, duomenys naudojami ir humanitariniais tikslais, kaip antai, stebint žmonių, pabėgėlių perkėlimą. Be to, surinkta informacija gali būti naudinga ir stebint jūrų transporto maršrutus, karinių pajėgų judėjimą, užtikrinant saugumą, vertinant žemės ūkio veiklą, eismą ir urbanizaciją.
Apie kokį kiekį duomenų kalbama?
Iš viso kosmose ir ant Žemės esantys instrumentai kasdien pateikia 16 terabaitų duomenų. Europos kosmoso agentūros teigimu, iki 2023 m. 705 tūkst. naudotojų atsisiuntė 550 petabaitų (563,2 terabaitų) duomenų. Tai daugybė nuotraukų!
Kokį vaidmenį atlieka palydovai?
„Sentinel 1“ – tai poliarinės orbitos palydovų pora, naudojanti radarų technologiją sausumai ir vandenynams stebėti. Jais fiksuojami potvyniai, naftos išsiliejimai, žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai, be kita to, stebimas ledynų judėjimas, aptinkami laivai. Paminėtina, kad radarų technologija ypač naudinga analizuojant situacijas ar vietas, kai vaizdą užstoja debesys.
„Copernicus“ nuotr. / ESA nuotr.
„Sentinel 2“ taip pat yra palydovų pora, tačiau jie naudoja optinius vaizdus. Šie Žemės orbitoje skriejantys aparatai stebi pakrančių eroziją, žemės ūkio pasėlius, dumblių žydėjimą, miškų kirtimą, urbanizaciją ir, kaip žinoma, pingvinų kolonijas.
„Sentinel 3“ registruoja su vandenynais ir „El Nino“ – sunkiai numatomais savo forma bei trukme reiškiniais, susijusius duomenis. Jais taip pat galima matuoti žemės temperatūrą – tai naudinga prognozuojant ir stebint gaisrus bei karščio bangas, taip pat ciklonus ir uraganus.
„Sentinel 4“ ir „Sentinel 5“ teiks atmosferos duomenis. Šie palydovai dar laukia savo paleidimo.
Tuo tarpu „Sentinel-5P“ (visų „Sentinel“ palydovų pirmtakas) stebi dujas, įskaitant metano emisijas, ugnikalnių išmetamą sieros dioksidą ir dykumų dulkes. Šiuo palydovu COVID-19 ribojimų metu buvo itin atidžiai stebimas azoto dioksido, kuris yra pagrindinis oro teršalas, plitimas.
„Sentinel 6“ turi radaro aukštimatį, leidžiantį išmatuoti pasaulinio jūros lygio svyravimus. Kas 10 dienų jis kartografuoja 95 proc. neužšalusio pasaulinio vandenyno teritorijos.
Ateinančiais metais planuojamos plėtros misijos, aprūpinsiančios stebėjimo įrenginius papildomais technologiniais pajėgumais. Viena jų – „Copernicus“ antropogeninio anglies dioksido stebėsena (CO2M), kurios tikslas – stebėti Europos anglies dioksido emisijų mažinimo priemonių veiksmingumą ir siekti nacionalinių išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslų.
Kokį vaidmenį atlieka antžeminiai „Copernicus“ komponentai?
Patikimiausi programos duomenys gaunami tada, kai „Sentinel“ palydovų surinkta informacija lyginama su kitų prietaisų ar jutiklių surinktais duomenimis.
Antžeminį „Copernicus“ tinklo komponentą sudaro upių pakrantėse, aukštuose bokštuose, meteorologiniuose balionuose, lėktuvuose ir laivuose, taip pat vandenynuose plūduriuojančiuose plūduruose įmontuoti jutikliai.
Dalis jų surinktų duomenų vadinami geoerdviniais referenciniais duomenimis – jie gali būti naudojami pagrindinei geografinei informacijai, tokiai kaip žemėlapiai ir ribos, vėliau naudojamai palydoviniams duomenims papildyti, kalibruoti ir tikrinti, kad laikui bėgant būtų užtikrintas pilnas nuoseklių duomenų paketas, rinkti.