Praėjusią savaitę Indijai pavyko nutupdyti erdvėlaivį Mėnulyje, o panaši Rusijos misija žlugo. Įsibėgėjant kosminėms lenktynėms, ekspertai sako, kad šiandien pasiekti Mėnulį yra gerokai lengviau nei anksčiau. Be geopolitinių ambicijų, specialistai atkreipia dėmesį ir į augantį mokslinį potencialą atsakyti į kurį laiką keliamus klausimus apie Mėnulyje esančius išteklius. 
Praėjusią savaitę Indijai pavyko nutupdyti erdvėlaivį Mėnulyje, o panaši Rusijos misija žlugo. Įsibėgėjant kosminėms lenktynėms, ekspertai sako, kad šiandien pasiekti Mėnulį yra gerokai lengviau nei anksčiau. Be geopolitinių ambicijų, specialistai atkreipia dėmesį ir į augantį mokslinį potencialą atsakyti į kurį laiką keliamus klausimus apie Mėnulyje esančius išteklius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Indijos erdvėlaivis „Chandrayaan-3“ praėjusią savaitę įėjo į istoriją – sėkmingai nusileido netoli Mėnulio pietinio ašigalio, kur iki šiol nebuvo nė viena ankstesnė misija.
Prieš 4 metus Indijos siųsta misija buvo nesėkminga, o dabar pasaulis kalba apie naują tyrimų potencialą – manoma, kad ten, kur nusileido Indijos mėnuleigis, šešėlių uždengtuose krateriuose, slypi ledas. Apie tai dar prieš maždaug dešimtmetį skelbė amerikiečių kosmoso agentūra NASA.
„Regionas, kurį tyrinės mūsų misija, padės atverti naujus kelius kitų šalių Mėnulio misijoms. Tai ne tik atskleis Mėnulio paslaptis, bet ir padės išspręsti Žemės iššūkius“, – sako Indijos premjeras Narendra Modi.
Sėkme Mėnulyje jo šalis džiaugėsi praėjus vos kelioms dienoms, kai vykdydamas panašią misiją sudužo Rusijos erdvėlaivis „Luna-25“, Žemės palydovo paviršiuje taip pat turėjęs ieškoti vandens pėdsakų.
Nors techninės problemos tikslinamos, Rusijai po plataus masto invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos apsunkino jos galimybes naudotis Vakarų technologijomis, o tai turėjo įtakos ir jos kosmoso programai bei apskritai pramonei, patiriančiai nuosmukį.
Sovietų Sąjunga, JAV, Kinija ir dabar Indija yra vienintelės šalys, sėkmingai įvykdžiusios švelnų nusileidimą Mėnulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais kosmines ambicijas ir įgūdžius ėmė rodyti ir daugiau valstybių, tačiau šiandien didžioji kova esą vyksta tik tarp dviejų – JAV ir Kinijos. Tiek amerikiečių NASA, tiek Kinija tikisi iki 2030-ųjų išlaipinti astronautus Mėnulyje.
„Tai tikrai aukso amžius kosmoso tyrinėjimams ir mokslui apskritai. Turime reikalingas technologijas, įrankius, transportą, kurio anksčiau neturėjome. Mes turime prieigą prie Mėnulio“, – naujienų agentūrai „Associated Press“ teigia NASA patariamojoje taryboje dirbęs Kolorado universiteto profesorius astrofizikas Jackas Burnsas.
„Mėnulis pirmą kartą per ilgą laiką iš tikrųjų tapo pasiekiamas ir tai skatina juo domėtis. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose prireikė turtingiausios pasaulio valstybės – JAV – visų turimų išteklių, kad būtų galima nuskristi iki Mėnulio ir nusileisti ant jo paviršiaus.
Per 50 metų technologijos tapo gerokai pažangesnės. Dabar tokie tyrinėjimai pigesni, jiems pasitelkiamos daug geresnės technologijos, todėl atskiros įmonės ir šalys gali sau leisti vykti į Mėnulį“, – aiškina ekspertas.
O Mėnulis – pilnas išteklių: nuo helio, galbūt galinčio tapti ateities energetikos pamatu, iki retųjų elementų.
„Labai svarbu kaupti mokslinius duomenis apie Mėnulio geologiją, taip pat turėti daugiau informacijos apie Saulės sistemos tyrinėjimą, istoriją ir evoliuciją“, – naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtina bendrovės „SpaceTec Partners“ vykdomoji direktorė Carla Filotico.
Daug žadantys yra jau minėti šešėlių gaubiamų kraterių tyrinėjimai Mėnulio pietiniame ašigalyje. Nors misijos į ten sudėtingos, visgi, čia aptikus pakankamai ledo, tai gali būti geriamojo vandens, deguonies ir degalų, pavyzdžiui, vykstant į Marsą, šaltinis.
„Mėnulis – įdomus ir svarbus dangaus kūnas, siekiant suprasti Žemės ir jos palydovo sistemos ir, galbūt, net gyvybės formavimąsi. Tačiau ilgainiui neabejotinas siekis yra nukeliauti į Marsą ir toliau.
Japonija, Indija ir Kinija tik pradeda tyrinėti kosmosą. Manau, kad Mėnulis yra tik pirma stotelė. Bet tikslai – gerokai platesni: ne tik susiję su mokslo tyrinėjimais, bet ir verslu, pavyzdžiui, steigiant įmones, skatinant kosmoso pramonės gamybą“, – mano Kolorado universiteto profesorius astrofizikas J. Burnsas.
Mokslininkas tikisi, kad intensyvios kosminės misijos skatins valstybes ir bendroves ieškoti ne tik bendradarbiavimo galimybių, bet ir būdų, kaip dangaus kūnus tyrinėti tvariau.
„Šiuolaikiniame pasaulyje kosmoso tyrinėjimus daugiausia lemia verslo interesai. Jie tarptautiniai, dabar beveik bet kas gali tuo užsiimti. Egzistuoja draugiška konkurencija tarp įvairių šalių ir kosmoso tyrimais užsiimančių įmonių.
Visi vieni kitiems suteikia postūmį. „Space X“ verčia kitas bendroves, pavyzdžiui, „United Launch Alliance“ ir „Blue Origin“ ieškoti sprendimų, susijusių su daugkartinio naudojimo raketomis. Tai bendros pastangos dėl geresnių tikslų“, – dėsto astrofizikas.
1967 m. pasirašyta Jungtinių Tautų Kosmoso sutartis draudžia bet kuriai šaliai pretenduoti į Mėnulį, tačiau nuostatų, kurios stabdytų komercinę veiklą, nėra. Anksčiau apie tai galvota mažai, tačiau laikai keičiasi, o Mėnulio tyrinėjimai įsibėgėja.
Pasakojimo klausykitės LRT radijo laidos „Ryto garsai“ įraše.
