Dirbtinis intelektas suteikia daugybę naujų galimybių pažinti žmogų – netgi leidžia skaityti mintis. Smegenų veiklą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad tai ilgainiui gali suteikti naujų būdų bendrauti tiems, kuriems tai padaryti sunku dėl neurologinių ligų, tokių kaip insultas ar sklerozė. 
Dirbtinis intelektas suteikia daugybę naujų galimybių pažinti žmogų – netgi leidžia skaityti mintis. Smegenų veiklą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad tai ilgainiui gali suteikti naujų būdų bendrauti tiems, kuriems tai padaryti sunku dėl neurologinių ligų, tokių kaip insultas ar sklerozė.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Galbūt skamba neįtikėtinai, tačiau dirbtinis intelektas vis realiau leidžia priartėti prie galimybės skaityti žmonių mintis. Praėjusią savaitę Kalifornijos mokslininkai, pasitelkdami dirbtinį intelektą, atkūrė žmonių smegenyse užfiksuotą legendinę grupės „Pink Floyd“ dainą „Another Brick in the Wall“.
Nors iššifravus dainą iš elektrinio smegenų aktyvumo įrašų, kūrinys skamba tarsi būtų atliekamas po vandeniu, šis rezultatas yra labai svarbus. Tai pirmas kartas, kai pasitelkiant smegenų veiklos aktyvumą atkurta daugeliui žinoma daina.
Naujausio tyrimo išskirtinumas – užfiksuoti ritmo ir intonacijos niuansai – itin svarbūs kalbai. Daina pasirinkta neatsitiktinai – ji yra sudėtinga, daugiasluoksnė, turinti unikalių ritmų. Tikimasi, kad šis atradimas padės atkurti natūralios kalbos muzikalumą pacientams, kurie sunkiai bendrauja dėl neurologinių ligų, tokių kaip insultas, sklerozė ir kitos.
Šiuo atveju dirbtinis intelektas buvo išmokytas iš smegenų aktyvumo įrašų atpažinti reikiamus duomenų modelius ir juos iššifruoti į įrašą. Panašūs tyrimai vyksta ir kitose pasaulio laboratorijose, pavyzdžiui, Singapūro nacionaliniame universitete. Čia smegenims skenuoti pasitelkiamas magnetinio rezonanso tomografijos aparatas.
„Pirmiausia taip naudoti smegenų signalus yra labai įdomu. Mane labai domina ir tai, kas vyksta mano smegenyse, kaip jos gali parodyti, apie ką galvoju. Dalyvauju šiame tyrime, kad daugiau sužinočiau, kas vyksta mano smegenyse“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sako vienas iš tyrimo dalyvių Li Ruilinas.
Jis yra vienas iš beveik 60 žmonių, kurio smegenų veiklos išrašai bus pasitelkiami plėtojant dirbtinį intelektą, leisiantį skaityti mintis. Savanoriams tyrimo metu yra pateikiama nuo 1 iki 5 tūkstančių skirtingų vaizdų: nuo gyvūnų iki maisto, pastatų ar žmonių veiklos.
„Kai surenkame pakankamai duomenų, kuriame individualų dirbtinio intelekto modelį. Jis yra tarsi vertėjas – jis gali suprasti smegenų veiklą lygiai taip pat, kaip „ChatGPT“ supranta natūralią žmonių kalbą. Technologija padeda išversti smegenų veiklą į tokią kalbą, kurią gali suprasti specialus modelis, generuojantis vaizdus“, – aiškina vienas pagrindinių tyrimo mokslininkų Jiaxinas Qingas.
J. Qingas sako, kad minčių skaitymas prasideda tada, kai tas pats dalyvis pasitelkiant magnetinį rezonansą tiriamas dar kartą.
„Tada jau atsiranda vizualinių dirgiklių. Tuomet jau galime įrašyti smegenų bangų modelius. Ši medžiaga patenka į dirbtinio intelekto sistemą, o ši gautą informaciją iššifruoja į specialią kalbą. Tuomet sukuriami vaizdai, kuriuos, anot sistemos, dalyvis mato. Šia prasme galima sakyti, kad galėsime skaityti mintis“, – tvirtina J. Qingas.
Mokslininkų komanda teigia, kad pradėti kurti dirbtinio intelekto modelį galėjo dėl pastarojo meto pažangos. Esą buvo iš dalies nesudėtinga rinkti magnetinio rezonanso tomografijos duomenų rinkinius. Visgi, priešingai nei mokslinės fantastikos filmuose, šis dirbtinio intelekto modelis pritaikytas kiekvienam dalyviui atskirai, todėl plačiosios visuomenės minčių skaityti kol kas negali.
Be kita ko, kyla klausimų, kaip smegenų aktyvumo duomenys bus naudojami toliau, kadangi teisės aktų, nustatančių jų naudojimą dirbtinio intelekto tyrimuose, dar mažai.
„Klausimas dėl duomenų privatumo yra vienas svarbiausių. Žmonės gali nerimauti, ar informacija, kurią mes pateikiame, gali būti pasiekiama arba ja gali būti dalijamasi be išankstinio sutikimo. Nors dabar modelius kuriame individualiai, šiam klausimui spręsti reikalingos griežtos taisyklės, etikos ir teisės aktai, kaip apsaugoti žmonių privačius duomenis“, – tikina Singapūro universiteto profesorė Juan Helen Zhou.
Nepaisant dvejonių, mokslininkai džiaugiasi jų plėtojamos dirbtinio intelekto sistemos galimybėmis. Singapūro nacionalinio universiteto tyrėja Chen Zijiao pabrėžia, kad šis ir panašūs kitų mokslinių komandų vystomi išradimai neabejotinai leis pasistūmėti medicinos srityje.
„Tai tikrai gali padėti pacientams, neturintiems motorinių gebėjimų. Galbūt mes galime padėti jiems valdyti dirbtines galūnes, taip pat palengvinti bendravimą su kitais taip, kad žmogus naudotų savo mintis, o ne kalbą, jeigu jam kalbėti būtų sunkiau“, – sako mokslininkė.
Manoma, kad panašios technologijos taip pat gali būti integruotos į virtualios realybės akinius ar ausines, kur vartotojai galėtų naudoti ne fizinius prietaisus, o naudotis tik savo mintimis. Tiesa, tam greičiausiai prireiks bent kelių dešimtmečių.
Pasakojimo klausykitės LRT radijo laidos „Ryto garsai“ įraše.
