Ant žemės besimėtančias cigarečių nuorūkas tobulėjant technologijoms keičia kitas taršos šaltinis – vienkartinės elektroninės cigaretės. Pagal taisykles jos panaudotos turi keliauti į smulkios elektronikos atliekų talpas, tačiau dažnai nugula mišrių atliekų konteineriuose, o kartais – tiesiog kur nors ant žemės.
Ant žemės besimėtančias cigarečių nuorūkas tobulėjant technologijoms keičia kitas taršos šaltinis – vienkartinės elektroninės cigaretės. Pagal taisykles jos panaudotos turi keliauti į smulkios elektronikos atliekų talpas, tačiau dažnai nugula mišrių atliekų konteineriuose, o kartais – tiesiog kur nors ant žemės. Kokią žalą tai daro aplinkai ir kokių veiksmų derėtų imtis, Aplinkos apsaugos instituto pranešime pasakoja specialistė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2021 metais viso pasaulio vienkartinių elektroninių cigarečių rinka buvo vertinama 5,7 mlrd. JAV dolerių. Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų kasmet ji augs po maždaug 11 proc. Todėl ir elektroninių cigarečių tarša – didžiulė problema visame pasaulyje. Štai britų pelno nesiekiančios organizacijos „Material Focus“ tyrimas parodė, kad vien Jungtinėje Karalystėje per savaitę išmetama 1,3 mln. elektroninių cigarečių. Tai reiškia, kad kasmet į sąvartynus patenka apie 10 tonų ličio, kurio pakaktų 1200 automobilių akumuliatorių maitinimui.
Didžiausias iššūkis – surinkti
Tiesa, vienkartinių elektroninių cigarečių perdirbimo procesas yra gana brangus ir labai sudėtingas.
„Atskirti elektronines cigaretes sudarančias dalis yra sudėtinga ir brangu. Vienas sudėtingiausių darbų – išimti mažas šiuose įrenginiuose esančias ličio jonų baterijas. Litis yra labai degus elementas, todėl mechaniškai pažeistos baterijos gali užsidegti ar net sprogti. Tačiau sudėtingas perdirbimas nėra tokia didelė problema palyginti su šių atliekų surinkimu. Jų, ne vietoje išmestų, žala gamtai gali būti didžiulė“, – teigė Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Vienoje vienkartinėje elektroninėje cigaretėje yra apie 80 įvairių cheminių medžiagų, tarp kurių ir sunkieji metalai: švinas, nikelis, alavas. Elektroninėms cigaretėms yrant aplinkoje šie elementai gali prasiskverbti tiek į dirvožemį, tiek į gruntinius vandenis. Elektroninėse cigaretėse esančios plastikinės detalės suyra į mikroplastikus ir patekusios į vandens telkinius ardo jų ekosistemas. Be to elektroninių cigarečių atliekose būna nikotino, įvairių aromatų likučių. Visa tai kelia pavojų tiek žmonėms, tiek gyvūnams bei augalams.
Atliekų kiekis didžiulis
„Rūkymas neabejotinai kenkia sveikatai. Šį žalingą įprotį turintys žmonės turi nepamiršti ne tik kokią žalą daro savo sveikatai, bet kokią žalą jų įprotis daro aplinkai. Vienkartinės elektroninės cigaretės yra mažas ir trumpai naudojamas daiktas, kuris, deja, dažnai atsiduria mišrių atliekų konteineryje, o jose esantys skysčiai išpilami arba į paprastą šiukšliadėžę, arba į kanalizaciją. Šių atliekų susidaro didžiuliai kiekiai ir tai daro didelę žalą gamtai. Todėl panaudotų vienkartinių elektroninių cigarečių vieta – elektronikos atliekų talpose, kurias galima rasti kone bet kuriame prekybos centre bei biure“, – sakė V. Masalienė ir priminė, kad elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistema Lietuvoje yra nuolat tobulinama, kad gyventojams būtų kuo lengviau ir patogiau atsikratyti šiomis atliekomis.
Jei elektronikos ir baterijų atliekos perduodamos teisėtiems atliekų tvarkytojams, aplinka ne teršiama, o puoselėjama, – kuo daugiau elektronikos ir baterijų atliekų bus panaudota pakartotinai arba perdirbama, tuo daugiau išteklių sutaupysime ir sumažinsime taršą.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
