Technologinė pažanga artimiausiu metu lėtėjimo nežada. Sėkmingas verslo valdymas ir jo plėtra be technologijų taikymo neįsivaizduojama, tad vis dažniau kyla klausimų, kokį vaidmenį šiuose procesuose vaidina žmogus, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai. 
Technologinė pažanga artimiausiu metu lėtėjimo nežada. Sėkmingas verslo valdymas ir jo plėtra be technologijų taikymo neįsivaizduojama, tad vis dažniau kyla klausimų, kokį vaidmenį šiuose procesuose vaidina žmogus, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime žiniasklaidai.
„Altechna“ nuotr.
Jau studijų metu pradėjęs dirbti vienoje didžiausių lazerinės optikos įmonių, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto technologijų ir fizinių mokslų absolventas Mantas Pupkevičius įsitikinęs – mašinos atkartoti žmogaus kūrybiškumo mašinos nepajėgs, bet ateityje žmonės turės galimybę susitelkti į didesnius iššūkius, o mažesnius patikės robotams.
– Mantai, dirbate vienoje didžiausių lazerinės optikos įmonių, kurios rinka yra visas pasaulis. Kam skirti įmonės gaminiai ir kokį vaidmenį čia užimate Jūs?
– „Altechna“ gamina įvairios paskirties individualaus dizaino dangas. Optika naudojama nuo lazerių sistemų tobulinimo iki karo pramonės, tad taikoma gali būti tikrai skirtinguose sektoriuose. Aš prie įmonės prisijungiau pradėjęs baigiamąją praktiką. Mėgau optiką, todėl praktiką ieškojau būtent čia, bet gavau ne tik praktikos, bet ir darbo vietą. Pradėjau dirbti optinių dangų inžinieriumi. Sekėsi visai neblogai, tad netrukus atsirado daugiau pareigų. Darbo metu man tenka paleidinėti jonapluoščio dulkinimo (IBS) įrenginį, pildyti protokolus ir vertinti matavimus.
„Altechna“ nuotr.
– Kuo ypatingos optinių dangų technologijos bei optiniai komponentai lazeriuose? Su kokiais iššūkiais susiduria šių technologijų gamintojai?
– Pagrindinis iššūkis – neviršyti lazerio sukelto ribinio pažeidimo (LIDT, angl. laser induced damage threshold) limitų. Stiprėjant lazeriams, reikia vis labiau atsparesnės optikos, kuri galėtų atlaikyti jų energiją ir tuo pačiu metu pateikti aukštą naudingumo koeficientą. LIDT riboja medžiagų pasirinkimą ir įpareigoja ieškoti įvairesnių medžiagų, kurios parodytų dar geresnes savybes optikos sferoje.
Daugiausia optinių dangų kūrimui naudojamos ion beam sputtering (IBS), electron beam evaporation (EBE) ir magnetron sputtering (MS) technologijos. Siekiant geriausio naudingumo lazerių sistemoje pasirinktuose bangos ilgiuose, labai svarbu atsižvelgti į medžiagų savybes ir pasirinktą dengimo technologiją.
Įmonėje yra naudojamos medžiagų kompozicijos, kurios turi didelį lūžio rodiklio skirtumą. Pasirinkimas tarp IBS, EBE ir MS priklauso nuo norimų parametrų gavimo. EBE procesas greitesnis ir pigesnis, tačiau norit sukurti aukštesnius parametrus yra naudojama IBS ir MS dėl tikslesnio proceso. Kuriant dangas reikia atsižvelgti ir į medžiagų dispersijas, sklaidą, sugertį. Yra medžiagų, kurios turi unikalias savybes, tokias kaip aukšta UV šviesos sugertis, kurią galima panaudoti savo naudai.
– Kas riboja optinių komponentų kokybę ir kokios technologijos ją užtikrina?
– Įmonėje yra labai svarbu produkto atsikartojamumas. Kai yra daugybė faktorių, darančių įtaką galutinei situacijai, tai sekti labai sunku. Tarp tokių faktorių yra jau minėta sugertis, efektyvus dengimo plotas (CA), garinimo technologijos ir kt. LIDT yra eksperimentiškai surandami ir naudojami kaip atskaitos taškai, ieškoma sutapimų. Eefektyvus dengimo plotas ir garinimo technologijos parametrai yra nustatyti tokie, kad būtų galima išgauti geriausią kokybę be didelių komplikacijų gamybos eigoje.
Aukštos kokybės užtikrinimui taikoma klaidų analizė, įvairūs testavimai bendradarbiaujant su kitomis įmonėmis, nuolat palaikoma įrenginių ir darbo patalpų švara.
– Ar šių procesų išmanymui pakanka žinių, kurias įgijote Matematikos ir gamtos mokslų fakultete? O gal teko papildomai kažko mokytis?
– Studijų metu įgytos žinios padėjo suprasti pagrindinius dalykus, tačiau norėdamas perprasti veikiančius veiksnius, turėjau pasigilinti į nemažai naujų šaltinių ir temų.
– Pažvelkime į ateitį. Lazerinių technologijų kūrimas ir taikymas yra itin aktualus šiuolaikinėje pramonėje, medicinoje, Informacinėse technologijose ir kitur. Kaip, Jūsų manymu, ateityje atrodys pramonė, medicina? Kokią vietą naujųjų technologijų amžiuje užims pats žmogus?
– Ne paslaptis, jog dirbtinis intelektas tobulėja gana sparčiai ir atsiranda tikimybė, kad paprastesnius darbus už mus atliks robotai. Tačiau atkartoti žmogaus kūrybiškumo yra neįmanoma. Manau, kad ateityje žmonės galės susikoncentruoti į didesnius iššūkius, kol robotika atlikinės paprastus darbus.
„Altechna“ nuotr.
Sunku pasakyti, kokią vietą užims žmogus, tačiau vis labiau aiškėja, kad reikės vis daugiau išmokti ir sukaupti kur kas daugiau informacijos apie mus supantį pasaulį ir naudojamas technologijas tam, kad visuomenėje būtų kuriama pridėtinė vertė. Kiekvieną išradimą turi sugalvoti ir sukurti žmogus, o technologijų paskirtis – tik prisidėti prie žmogaus sumanymų įgyvendinimo.
– Vadinasi, tiek kuriant, tiek gaminant, tiek taikant naująsias technologijas praktikoje, žmogus bus visada reikalingas. O kaip su specialistų poreikiu – medžiagų inžinieriais, medžiagų fizikais?
– Buvo laikotarpis, kai labai didelę paklausą darbo rinkoje turėjo IT specialistai, tad tuo pačiu pradėjo mažėti fizikų. Tačiau naujosioms technologijoms sparčiai vystantis, reikia tokių specialistų, kurie sugebėtų išmanyti ne tik tai, kaip tomis technologijomis naudotis, bet ir tai, kaip jas kurti. O čia fizikų arba medžiagų inžinierių vaidmuo yra nepamainomas, todėl būtent jų paklausa išaugo per pastaruosius metus.
Įmonės ieško žmonių, suprantančių fiziką ir net yra pasiryžę investuoti į mokymus, nes specialistų poreikis yra kur kas didesnis, nei šiandien gali pasiūlyti universitetai. Tai akivaizdu ir įmonėje, kurioje aš dirbu. Perspektyvų medžiagų inžinieriai ir fizikai dabar turi visame pasaulyje, reikia tik naudotis proga.
