Senosios, komunikacijai skirtos priemonės pamažu tampa muziejų eksponatais. Viename pastate Jungtinėse Amerikos valstijose Sietlo mieste įsikūrusios dvi įstaigos. Pirmame pastato sparne veikia viena didžiausių komunikacijos bendrovių. Kitame – senosios komunikacijos muziejus, lankytojus kviečiantis susipažinti su senąja komunikacija. 
Senosios, komunikacijai skirtos priemonės pamažu tampa muziejų eksponatais. Viename pastate Jungtinėse Amerikos valstijose Sietlo mieste įsikūrusios dvi įstaigos. Pirmame pastato sparne veikia viena didžiausių komunikacijos bendrovių. Kitame – senosios komunikacijos muziejus, lankytojus kviečiantis susipažinti su senąja komunikacija.
Komunikacijos muziejus Sietle / Neverether / „Wikipedia“ nuotr.
„Yra dvi priežastys, dėl kurių šis muziejus ypatingas ir unikalus. Pirmiausias, jis interaktyvus. Veikia daug kitų telefonų muziejų, bet eksponatai po stiklu, negalima žaisti ir išbandyti. Čia viską galima įjungti, paliesti, suprasti, kaip veikia“, – supažindina Komunikacijų muziejaus vadovas Peteris Amsteinas.
Ryšių muziejuje – daugiau nei 250 istorinių eksponatų. Penkios telefonų perjungimo sistemos. Televizijos transliavimo įranga, daugiau nei 200 visų tipų analoginių telefonų. Aparatai, kuriais naujienų agentūros siųsdavo pranešimus.
„Mūsų muziejuje nuolat auga. Čia nėra stagnacijos, plečiame jį, važiuojame į ekspedicijas, ieškome naujų eksponatų. Pildome ekspoziciją sena, bet vis dar veikiančia įranga, muziejaus savanoriai randa naujų eksponatų“, – dėsto muziejaus vadovas.
Šiuo metu dirba 23 muziejaus savanoriai, jie atsakingi už įvairius projektus. Ekskursijos rengiamos kartą per savaitę. Tuo metu, kai muziejus atidarytas lankytojams.
„Dauguma mūsų savanorių įprastai dirba šiuolaikinių technologijų pramonėje – dienas leidžia prie kompiuterių klaviatūrų ir ekranų, visa tai labai virtualu ir neapčiuopiama. Po darbų muziejuje, jie panyra į garsus skleidžiančių, mirksinčių ir besisukančių senųjų aparatų pasaulį“, – paaiškina P. Amsteinas.
Daugelis muziejaus eksponatų atkeliavo iš metalo laužo supirkimo punktų. Stebuklas – jie vis dar veikia ir atlieka pradinę funkciją. Tai muziejaus lankytojams palieka neišdildomą įspūdį.
„Penkios sekundės. Keturios, trys, dvi, dabar. Kai sistemoje klaida, skamba garso signalas. O mirksinčios lemputės praneša, kuri sistemos dalis negali tinkamai veikti dėl rastų gedimų“, – sako muziejuje dirbanti savanorė Sarah Autumn.
S. Autumn lankytojams ne tik pasakoja apie čia esančią įrangą. Per penkerius savanorystės metus jai ne kartą teko perrinkti čia esančius įrenginius ir ieškoti būdų priversti vėl juos veikti. Kai kurie įrenginiai skaičiuoja šimtmetį, bet net tai jos nesustabdė.
„Yra jungiklis, kuris toks vienintelis pasaulyje. Kadaise jų buvo šimtai, po kelis įrengta kiekviename didesniame Jungtinių Valstijų mieste. Be to, visi jie buvo išmesti. mūsų muziejus – vienintelė vieta, kur jų galima rasti“, – supažindina ji.
Savanorės teigimu, ši vieta jai patinka ne tik dėl glaudžios ir kūrybiškos bendruomenės, bet ir dėl galimybės po sunkios darbo dienos atsipūsti; „Iš pradžių teko išmokti daugybę naujų dalykų. Mano darbas vaisiškai kitoks, tai labai tolima sritis. Tačiau po penkerių metų šiame muziejuje, esu ne tik prisirišusi prie įrangos, bet ir ja žaviuosi.“
Tiesa, šis muziejus dirba tik kartą per savaitę. Panorusiems jį aplankyti, geriausia tai daryti sekmadienį nuo 10 iki 15 valandos.
