Kosmoso sociologija, ko gero, dar mažai kam girdėta sritis. Ja besidomintys mokslininkai atlieka įvairiausius tyrimus, siekdami išaiškinti, o kaipgi žmonės elgtųsi atsidūrę kosmoso platybėse. Štai Lietuvoje tuo domisi Kauno technologijos universiteto mokslininkė dr. Inga Popovaitė.
Kosmoso sociologija, ko gero, dar mažai kam girdėta sritis. Ja besidomintys mokslininkai atlieka įvairiausius tyrimus, siekdami išaiškinti, o kaipgi žmonės elgtųsi atsidūrę kosmoso platybėse. Štai Lietuvoje tuo domisi Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė dr. Inga Popovaitė. „Tyrimams siųsti žmones į kosmosą būtų kaip ir per vėlu, nes kai žmonės yra kosmose, mes jau norime žinoti, kaip jie ten elgtis. Dėl to mes juos tiriame prieš tai Žemėje“, – pasakoja ji.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Įsivaizduokit tarsi tokią smėlio dėžę. Tyrimų, kuriuos mes darome, metu mes simuliuojame kosmoso sąlygas tam, kad kai žmonės pagaliau keliaus ilgesniam laikui į Mėnulį, į Marsą ar dar toliau, jau tikrai žinotume, kaip jie ten elgsis, ko galima tikėtis ir ko galbūt nereikėtų tikėtis“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ aiškina kosmoso sociologė.
Pasak KTU mokslininkės, šiuo metu visame pasaulyje yra apie 10 specialiai sukurtų vietų, kuriose simuliuojami tam tikri ilgų kosminių misijų aspektai. Jie apima tokius dalykus kaip izoliaciją, buvimą toli nuo savo socialinės aplinkos ir ribotus resursus (džiovintą maistą, vandenį, internetą).
„Dirbtinai sukuriamos tokios sąlygos, kad pajaustume, ką reikštų gyventi toli nuo visų likusių Žemės gyventojų“, – teigia dr. I. Popovaitė.
Nors kosmosas – be galo platus, patį gyvenimą ten tyrinėtoja prilygintų mažytei konservų dėžutei. Jos teigimu, iš dalies panašiomis sąlygomis gyvenome pandemijos metu, kuomet buvome izoliuoti nuo savo artimųjų rato ir mūsų veiklos buvo labai ribotos.
„Būtent tas atribojimas, tavęs ištraukimas iš tavo socialinių tinklų yra vienas iš tų sunkumų, kurie lauktų astronautų ateityje, kai jie skris į ilgas kosmoso misijas. Dabar tie žmonės, kurie gyvena Tarptautinėje kosmoso stotyje, vis tiek žino, kad ilgiausiai metus ten išbus, o metai dar nėra toks ilgas laiko tarpas.
Bet jeigu kalbame apie 3 metų ir ilgesnes misijas, tarkim, į Marsą, tai tas ištraukimas iš socialinio tinklo (...) tikrai psichiškai ir emociškai labai paveiktų žmones“, – tikina ekspertė.
Visgi, pasak KTU mokslininkės, jos ir kolegų atlikti tyrimai parodė, kad simuliuojamos kosmoso sąlygos žmones veikia ne vienodai.
„Geriau prisitaiko tie žmonės, kurie galvoja mažiau apie save, o daugiau apie kitus. Kai tu esi ištrauktas iš savo socialinių tinklų, tau reikia susikurti naują. Mes, žmonės, esame labai socialios būtybės. Mes nesame individai – mums, daugiau ar mažiau, reikia bendravimo. (...) Tie žmonės, kurie yra geresni socialumo atžvilgiu, daugiau galvoja apie komandą, jos gerovę, geriau prisitaiko tokiose situacijose.
Tie žmonės, kurie galvoja daugiau apie save, apie savo pasiekimus, jiems būna sunkiau, ypač ilgesniu laikotarpiu, jiems trūksta emocinės paramos, bendrumo. (...) Astronautai dirba darbus, atlieka tyrimus, (...) bet jeigu tu susitelki tik į darbų, užduočių atlikimą ir kaip pasiekti gerų rezultatų asmeniškai, tu labai greitai perdegi. Dėl to žmonės, kurie daugiau rūpinasi vieni kitais, (...) labiau vieni kitus emociškai paremia, geriau išgyvena ir sugyvena tokiomis sąlygomis“, – atskleidžia laidos viešnia.
Įdomu tai, kad, anot ekspertės, Žemės vieta, savo sąlygomis artimiausia kosmosui, yra Antarktida. „Šalta, pavojinga, išeisi į lauką – mirsi“, – jų panašumus vardija mokslininkė.
„Žiemą nėra saulės, nuolatinė tamsa ir, jei kas nors atsitinka, vėlgi esi izoliuotas nuo pagalbos. (...) Ir žmonės panašūs – bazės yra tyrimų, mokslo. Ir Antarktida, ir kosmosas tarptautinėje teisėje dabar traktuojama kaip niekieno žemės. Tai erdvės ir plotai, skirti būtent tyrinėjimams ir mokslui“, – sako dr. I. Popovaitė.
Viso pokalbio klausykitės LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše. Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
