Mokslininko teigimu, nors tokio tipo kelionės į kosmosą yra išties trumpos, jos gali nemenkai prisidėti prie įvairių tyrimų, susijusių su nesvarumo poveikiu žmogui. Visgi, priduria ekspertas, prireiks ne vienerių metų, kol tokia turizmo šaka taps nors kiek prieinamesnė visuomenei. 
„Mes dabar stebime kosminio turizmo aušrą, pradžią“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas, reaguodamas į žinią, jog praėjusią savaitę bendrovė „Virgin Galactic“ į kosmosą paleido pirmąjį komercinį skrydį. Mokslininko teigimu, nors tokio tipo kelionės į kosmosą yra išties trumpos, jos gali nemenkai prisidėti prie įvairių tyrimų, susijusių su nesvarumo poveikiu žmogui. Visgi, priduria ekspertas, prireiks ne vienerių metų, kol tokia turizmo šaka taps nors kiek prieinamesnė visuomenei.
„Virgin Galactic“ pradėjo pirmuosius komercinius skrydžius į kosmosą / Tviterio vaizdo įrašo stop kadras
Praėjusią savaitę kosmoso turizmo bendrovė „Virgin Galactic“ paleido pirmąjį komercinį skrydį į kosmosą.
Kosminiu lėktuvu, kuris pakilo iš Naujosios Meksikos valstijos dykumos, išskrido trys Italijos karinių oro pajėgų nariai, kurie atliko mokslo eksperimentus nesvarumo sąlygomis. Vėliau erdvėlaivis pavadinimu „VSS Unity“ saugiai atskrido atgal į pradinį tašką.
Tai yra pirmasis skrydis, kurio bilietus buvo galima įsigyti. Jis truko apie 75 minutes ir buvo transliuojamas tiesiogiai.
„Mes dabar galime stebėti kosminio turizmo aušrą, pradžią. Čia yra jau trečioji privati kompanija, kuri siūlo tokius skrydžius: pirmiausia buvo „SpaceX“ kompanija, vėliau prisijungė „Blue Origin“, na, ir dabar „Virgin Galactic“, – LRT RADIJUI pasakoja VU astrofizikas dr. V. Dobrovolskas.
„Jų tikslas, žinoma, yra parodyti kuo daugiau žmonių Žemę iš kosmoso (tai ir yra žodžiais nenusakomas reginys) ir tuo pačiu, iš komercinės pusės žvelgiant, atverti galimybę dar vienai tokiai pramogai“, – tvirtina jis.
Vis dėlto, priduria mokslininkas, kol ši pramoga taps labiau prieinama platesnei visuomenei, o ne tik pavieniams turtuoliams, prireiks nemažai laiko.
„Kol kas dar teks luktelėti, kol tai bus prieinama visiems. Štai, pavyzdžiui, šiuo metu „Virgin Galactic“ parduodami bilietai kainuoja 450 tūkst. dolerių. (...) Bet kai ims dažnėti tų skrydžių, žinoma, bilietai ims pigti. Kada jie bus pasiekiami, palyginami bent šiek tiek su lėktuvų skrydžiais, sunkoka dar pasakyti. Tai, žinoma, nebus per artimiausius keletą metų, bet daromi pirmieji žingsniai“, – dėsto pašnekovas.
Anot eksperto, šios kelionės yra žymiai pigesnės nei įprasti skrydžiai į kosmosą, mat iš tiesų tai nėra „visiškai pilnas kosminis skrydis, kokį mes paprastai įsivaizduojame“.
„Tai yra vadinamas suborbitinis skrydis, kai pakylama tik į kiek daugiau negu 80 kilometrų aukštį, [būna] kelios minutės nesvarumo ir leidžiamasi atgal. Kalbant apie jau orbitinius skrydžius, kai kelias paras astronautai sukasi (...) aplink Žemę, ten jau milijonais matuojama kaina“, – sako dr. V. Dobrovolskas.
Kaip aiškina astrofizikas, tokiam suborbitiniam skrydžiui keleiviams ilgo pasiruošimo nereikia – kelionė trumpa, o jos metu patiems keleiviams nieko daryti nereikia, jie tiesiog sėdi ir mėgaujasi vaizdu.
Paklaustas, o kiek saugios yra tokios kelionės, mokslininkas teigia, kad tam tikra rizika, žinoma, visada išlieka, tačiau imamasi visų reikiamų priemonių ją sumažinti.
„Žinoma, jas (keliones – LRT.lt) stengiamasi padaryti kiek įmanoma saugesnes, bet visą laiką, kai mes kalbame apie tokias ekstremalias veiklas, rizika yra neatsiejamas dalykas. Šiai kompanijai teko tą patirti savo kailiu, nes 2014 m., atliekant eksperimentinį skrydį, įvyko gedimas, kurio metu vienas iš dviejų pilotų, deja, žuvo.
Bet prieš tai bandymai, eksperimentai yra daromi labai detalūs, (...) prieš skrydį labai kruopščiai apžiūrimi visi esminiai mazgai. (...) Tai reikia tikėtis, kad visos sunkiausios pamokos [buvo] išmoktos ir jie bus ne ką pavojingesni negu skrydžiai paprastu lėktuvu“, – tvirtina LRT RADIJO pašnekovas.
VU eksperto teigimu, nepaisant to, kad pačios kelionės nėra labai ilgos, jos gali reikšmingai prisidėti prie tolesnių kosmoso tyrinėjimų.
„Nors tai ir yra labai trumpas skrydis, palyginus, bet visgi jo metu galima atlikti vienokius arba kitokius eksperimentus, susijusius su nesvarumo poveikiu tiek medžiagoms, tiek žmogui. Tai, žinoma, tikrai neatstoja, nepakeičia, tarkim, buvimo Tarptautinėje kosminėje stotyje, (...) bet tai yra tikrai pakankamai nebloga niša tokiems trumpiems paruošiamiesiems eksperimentams atlikti“, – dėsto dr. V. Dobrovolskas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše. Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
