Saulė sparčiai artėja prie savo aktyvumo piko. Ekspertai įspėja, kad jis gali prasidėti iki 2023 m. pabaigos, t. y. metais anksčiau, nei buvo prognozuota iš pradžių. Kokių pasekmių tai gali turėti?
Saulė sparčiai artėja prie savo aktyvumo piko. Ekspertai įspėja, kad jis gali prasidėti iki 2023 m. pabaigos, t. y. metais anksčiau, nei buvo prognozuota iš pradžių. Kokių pasekmių tai gali turėti?
Elektromagnetiniai impulsai / NASA nuotr.
Iš tolo saulė gali atrodyti rami ir pastovi. Tačiau priartinkite vaizdą ir pamatysite, kad mūsų gimtoji žvaigždė iš tikrųjų nuolat kinta ir jos paviršius primeną milžinišką karščio ir plazmos sriubą.
Maždaug kas 11 metų Saulės magnetinis laukas susipainioja kaip įtemptų gumyčių kamuolys, kol galiausiai apsiverčia – šiaurės ašigalis virsta pietų ašigaliu ir atvirkščiai. Prieš šį milžinišką apsisukimą saulė suaktyvina savo veiklą: išmeta ugninius plazmos pliūpsnius, jos paviršiuje didėja tamsios planetos dydžio dėmės ir skleidžia galingos spinduliuotės srautus, rašo „Live Science“.
Šis padidėjusio aktyvumo periodas, vadinamas Saulės maksimumu, taip pat yra potencialiai pavojingas Žemei.
Mus bombarduoja Saulės audros, galinčios sutrikdyti ryšį, palydovų veiklą, sugadinti elektros infrastruktūrą ir pakenkti kai kurioms gyvoms būtybėms (įskaitant astronautus).
Iš pradžių mokslininkai prognozavo, kad dabartinis Saulės ciklas piką pasieks 2025 metais. Tačiau gausus Saulės dėmių, Saulės audrų ir retų Saulės reiškinių skaičius rodo, kad Saulės maksimumas gali ateiti ir šių metų pabaigoje.
Kas vyksta Saulėje?
Saulė yra didelis plazmos kamuolys, įkaitęs savo centre. Iš įkrautų dalelių sudaryta plazma veržiasi į paviršių, atvėsta ir vėl „nusileidžia“ atgal į branduolį.
Šis judėjimas, vadinamas konvekcija, sukuria stiprius magnetinius laukus ties poliais ir mažesnius vietinius magnetinius laukus Saulės paviršiuje.
Maždaug kas 11 metų Saulė tampa „konvekciškai nestabili“, t. y. jos magnetiniai laukai tampa tokie nestabilūs, kad magnetiniai šiaurės ir pietų poliai staiga apsiverčia ir iškreipia mūsų žvaigždės poliariškumą, „Business Insider“ sakė Mathew Owensas, kosmoso fizikos profesorius iš Readingo universiteto.
Žemės ir Saulės dydžio palyginimas / ESA/NASA nuotr.
Šis nestabilumas sukelia sumaištį magnetiniuose laukuose Saulės paviršiuje, kurie tampa daug aktyvesni. Būtent tada Saulė pasiekia savo aktyvumo maksimumą.
Atsakymas į tai, ar ir kaip šis Saulės aktyvumas pakenks Žemei visų pirma priklauso nuo to, ar Saulės audros atsitrenks į mūsų planetą, „Live Science“ sakė NOAA Kosminių orų prognozių centro tyrėjas Tzu-Wei Fangas.
Kad pataikytų į Žemę, Saulės audros turi būti nukreiptos tinkama kryptimi tinkamu laiku. Dėl padidėjusio Saulės aktyvumo tai tampa labiau tikėtina, tačiau tai negarantuoja, kad planetą užklups daugiau audrų.
Gali sutrikdyti elektros energijos tiekimą
Tačiau jei Saulės audra vis dėlto smogs, ji gali jonizuoti viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius ir sukelti radijo ir palydovų ryšio sutrikimus.
Pavyzdžiui, 2022 m. vasario mėn. 40 „SpaceX“ palydovų „Starlink“ sudegė Žemės atmosferoje, kai per geomagnetinę audrą kitą dieną po paleidimo jie nukrito į Žemę.
Didelės audros, blokuojančios planetos ryšį su palydovais, gali laikinai sugadinti tolimojo radijo ryšio ir GPS sistemas iki pusės planetos. Tai būtų tik nedidelis nepatogumas, tačiau jei ilgas elektros energijos tiekimo sutrikimas sutaptų su didele katastrofa, pavyzdžiui, žemės drebėjimu ar cunamiu, pasekmės galėtų būti katastrofiškos.
NASA Saulės dinamikos observatorijos užfiksuotas kovo 31 d. Saulės žybsnio vaizdas iš arti. / NASA
Saulės žybsniai taip pat gali sukelti geomagnetines audras – didelius Žemės magnetosferos sutrikimus, kuriuos sukelia Saulės vėjas. Pavyzdžiui, kovo 24 d. toks žybsnis „slapta“ smogė Žemei ir sukėlė galingiausią geomagnetinę audrą per daugiau nei šešerius metus, kuri sukėlė didžiules šiaurės pašvaistes.
Šiais metais dėl padidėjusio geomagnetinių audrų skaičiaus termosferos – antrojo pagal aukštį Žemės atmosferos sluoksnio – temperatūra taip pat pasiekė 20 metų maksimumą.
Saulės audros gali nutupdyti lėktuvus
Saulė daug dažniau išmeta energiją į mūsų pusę per savo maksimumus.
Kai vietiniai Saulės magnetiniai laukai „atsitrenkia“ vienas į kitą, jie gali sprogti. Tuomet energija ir įkrautos saulės dalelės išmetamos į kosmosą.
Ši energija gali paveikti ryšį, nes sutrikdo jonosferą – įkrautų dalelių sluoksnį viršutinėje atmosferos dalyje. Dėl to gali kilti problemų keliaujant oru.
„Kosminiai orai gali nutraukti skrydžius“, – sakė M.Owensas ir pridūrė, kad Federalinė aviacijos administracija „neleis vykdyti skrydžių, jei nebus radijo ir palydovinio ryšio“.
Pokyčiai jonosferoje gali turėti įtakos GPS signalams, kurie turi prasiskverbti pro šį sluoksnį, kad pasiektų Žemę.
Iš Žemės siunčiamiems radijo signalams taip pat reikia atsispindėti nuo jonosferos, kad patektų iš vieno taško į kitą, o tai ne taip veiksminga esant nepalankiam kosminiam orui.
Tiesa, šiandien radijo signalai yra daug mažiau svarbūs pagrindiniams ryšiams. Tačiau kelios pramonės šakos radijo signalus naudoja kaip atsarginį ryšį kitoms ryšių sistemoms nelaimės atveju.
Ankstesni tyrimai taip pat atskleidė, kad geomagnetinės audros gali sutrikdyti pilkųjų banginių ir kitų gyvūnų, kurių navigacija priklauso nuo Žemės magnetinio lauko linijų, pavyzdžiui, jūrų vėžlių ir kai kurių paukščių, migraciją.
Astronautai taps labiau pažeidžiami
Saulė taip pat skleidžia spinduliuotę Saulės energinių dalelių pavidalu, kurios gali būti pavojingos astronautams.
Žmonės Žemėje yra apsaugoti nuo šios spinduliuotės, nes didžioji jos dalis atsispindi nuo jonosferos, o likusią dalį sugeria atmosfera. Net Tarptautinė kosminė stotis vis dar saugoma jonosferos.
Tačiau jei radiacija patenka į kosminėje erdvėje esantį astronautą, ji gali būti labai pavojinga.
„Jei bandote nusiųsti įgulą į Mėnulį ar Marsą, jums tikrai reikia susirūpinti šiais dalykais, nes tai yra rimta, potencialiai mirtina radiacijos dozė“, – „Business Insider“ sakė M. Owensas.
