Kol vieni baidosi dirbtinio intelekto kaip nepažįstamo baubo, kuris atims darbą ir nebeleis vaikams mąstyti, kiti jį pasitelkia kaip išmanų pagalbininką, kurį panaudojus kuriami pažangūs sprendimai, meno kūriniai ir kt., pavyzdžiui, šiais metais dėl „Sidabrinės gervės“ kovojęs animacinis filmas „Planetos ir robotai“. Mašinų valdomas intelektas, sukurtas imituoti žmogaus intelektinius gebėjimus, pasak vieno iš „Planetos ir robotai“ režisierių, programuotojo, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojo Antano Skučo, gali tapti puikiu pagalbininku – tereikia mokėti juo pasinaudoti.
Dirbtinis intelektas kuria meną
Kaip ir viskas aplink, taip ir dirbtinis intelektas – sparčiai vystoma ir atsinaujinanti sritis, su kuria žmogui kartais sunku suspėti. „Netgi dabar, kas ten padaryta, jau yra pasenusi technologija, – sako A. Skučas. – Dabar jau galima animuoti visiškai viską kompiuteriu, o „Planetos ir robotai“ dar buvo animuotas rankomis, tik paveikslėliai generuojami dirbtinio intelekto. Jie buvo dar netobuli, negražūs, netgi gal šlykštūs, ir mes tą netobulumą išnaudojom. Ne siekėm atkartoti to, kas jau yra padaryta, bet kaip tik išryškinti medijos specifiką“. Jis priduria, kad dirbtinis intelektas ateityje veikiausiai ir turės savitą braižą, kuris padės žmonėms atskirti mašinų kūrybą nuo žmogaus įdirbio, dirbtinio intelekto kūriniai skirsis nuo to, ką šiandien esame įpratę matyti.
„Planetos ir robotai“ nėra vienintelis A. Skučo darbas, kuriame panaudotas dirbtinis intelektas: režisierius dar užsimena apie savo projektą „Čiurlionis AI“, kuris, nors ir nebuvo apdovanotas, bet sukėlė gausybę diskusijų ar net šoką kai kuriems žmonėms, kurie pamatė, kad net genialiojo M. K. Čiurlionio kūryba gali būti sugeneruota dirbtiniu intelektu.
Vis dėlto, atrodo, kad žmonės vis dar yra geresni kūrėjai nei dirbtinis intelektas: nors kuriant „Planetas ir robotus“ buvo pasitelktas dirbtinis intelektas, „Sidabrinę gervę“ pelnė filmukas „Purga“ (kurio bendrarežisieris yra A. Skučas), prie kurio neprisilietė šis modernus pagalbininkas.
Dirbtinis intelektas: baubas ar pagalbininkas?
Pats dirbtinis intelektas paprašius jį save apibūdinti „ChatGPT“ platformoje, sako: „Dirbtinis intelektas nuėjo ilgą kelią ir sukėlė revoliuciją daugelyje pramonės šakų, įskaitant sveikatos priežiūrą, finansus ir mažmeninę prekybą. Vienas iš pagrindinių dirbtinio intelekto pranašumų yra galimybė greitai ir tiksliai analizuoti didelius duomenų rinkinius, jo algoritmai gali atsijoti didžiulius duomenų kiekius ir pateikti įžvalgų, kurias žmonėms būtų sunku, o gal net neįmanoma atpažinti“. Štai Jums ir pastraipa, kuriai parašyti nereikia žmogaus. Vis dėlto, mašinos dar nesugeba atlikti visų sudėtingų procesų, žmogui tenka taisyti ryškų mašinos braižą, imtis stiliaus subtilybių ar pan.
„Studentams tai labai parankus įrankis. Dažniausiai jiems trūksta kompetencijų tam tikroje srityje, sakykime, rašyme, taigi jie gali pasitikrinti su „ChatGPT“, – sako A. Skučas. Pasak jo, „ChatGPT“ ar kitos dirbtinio intelekto programos kol kas neaplenkia tam tikroje srityje kompetentingo žmogaus, tačiau yra geresnis nei vidutinių kompetencijų ar jų neturintis žmogus.
„Pavyzdžiui, su studentais darėme žaidimą, kurį visą suprogramavo dirbtinis intelektas – jis sukūrė visą kodą“, – pasakoja A. Skučas. Nors Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje nėra programavimo specialybės, studentai nemokomi programuoti, tačiau net nežinodami techninės dalies gali kurti žaidimą – paaiškina pašnekovas ir pabrėžia dirbtinio intelekto naudą edukacinėje plotmėje. „Vienas studentas sako: „niekaip nesugalvoju filmo sinopsės“. Tada parašo savo sugalvotą scenarijų ir paprašo intelekto pasakyti, apie ką tas filmas, – pasakoja A. Skučas. – Viena studentė taip atrado, kad jos filmas buvo sukurtas ne apie tai, ką parašė „ChatGPT“. Taigi viską pergalvojo, šiek tiek kitaip sudėliojo akcentus“. A. Skučas šypsosi ir sako, kad dirbtinis intelektas gali būti išeitimi, kai greitai reikia patarimo, o dėstytojo nėra šalia.
Žmogus vis dar protingesnis už dirbtinį intelektą
Pašnekovas pritaria šiuo metu vyraujančioms prognozėms, kad ateityje dirbtinis intelektas galės pakeisti žmogų tam tikrose srityse, kurioms būdingi pasikartojantys veiksmai, procesai, tačiau specifinių žinių, detalaus išmanymo reikalaujančiose srityse vis tiek reikės žmogaus įsikišimo. A. Skučas sako, kad kai kur dirbtinis intelektas, tikėtina, pralenks žmogaus galimybes, kai kur galimai reikės įvesti tam tikrų naudojimosi dirbtinio intelekto įrankiais apribojimų.
„Dirbtinis intelektas sukuria net ir muziką, bet vis tiek reikia žmogaus, kuris turėtų kompetencijų, suvoktų esmę, turėtų skonį ar žinotų visus kitus su muzikos kūrimu susijusius dalykus. Bent kol kas nėra taip, kad viskas būtų generatyvu ir žmogui nereikėtų nieko daryti“, – sako A. Skučas ir pažymi, kad ateityje viskas keisis ir, tarkime, studijų plotmėje atsiras tam tikrų apribojimų, kokiais dirbtinio intelekto privalumais studentai gali naudotis, o kokiais – ne.
Režisierius ir dėstytojas pritaria minčiai, kad dirbtinis intelektas pagreitina kūrybos procesą, tačiau pačios kūrybos kokybės nekelia. Jis taip pat mano, kad tokiose mažose šalyse kaip Lietuva dirbtinis intelektas gali padėti išspręsti žmogiškųjų resursų trūkumą ir pan.