Prieš mažiau, nei šimtą metų, žmonėms buvo galima padaryti įspūdį paprasčiausiu šviesos jungikliu ar pjaustyta duona parduotuvėse, o šiandien vargiai nustebtume kelyje išvydę be vairuotojo riedantį automobilį. Tačiau tai nereiškia, kad technologijos „išsisėmė“ – ekspertai pateikia keturias svarbiausias ateinančių metų inovacijas.
Kasmet gegužės 17 d. švenčiama Tarptautinė telekomunikacijų diena yra gera proga susimąstyti, kaip smarkiai pažengė mūsų pasaulis. Prieš mažiau, nei šimtą metų, žmonėms buvo galima padaryti įspūdį paprasčiausiu šviesos jungikliu ar pjaustyta duona parduotuvėse, o šiandien vargiai nustebtume kelyje išvydę be vairuotojo riedantį automobilį. Tačiau tai nereiškia, kad technologijos „išsisėmė“ – „Telia“ ekspertai pateikia keturias svarbiausias ateinančių metų inovacijas.
„Gegužės 17 d., prieš 158 m., „gimė“ ne internetas ir net ne telefonas, o keleto šalių susitarimas sujungti savo telegrafo tinklus ir Tarptautinė telegrafo sąjunga. Šiais laikais pastaroji jau vadinasi Tarptautine telekomunikacijų sąjunga, o pasauliui kyla visai kiti technologiniai iššūkiai. Šiandien sprendžiame galvosūkius, ar dirbtinio intelekto parašyta muzika gali būti saugoma autorių teisių, kaip apibrėžti nuosavybę metavisatoje, ar smegenyse verta implantuoti implantą, leisiantį savo mintis sujungti su internetu, bei kam išnaudoti milžiniškas 5G galimybes“, – pasakoja „Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas Simonas Tilindis.
Dirbtinis intelektas (DI)
Šių metų pradžioje išpopuliarėjęs „ChatGPT“ DI pokalbių robotas ne juokais išgąsdino daugelio profesijų atstovus. Mokiniai jam patikėjo savo rašinėlių rašymą, studentai padedami jo spręsdavo testus, o programuotojams jis leido valandų valandas trunkančius kodo rašymus sutrumpinti iki kelių minučių. Praėjus nedaug laiko, DI kurtos nuotraukos pradėjo pelnyti pirmas vietas „Sony“ ir kitų organizuojamuose fotografijos konkursuose, o į „Spotify“ topus žaibiškai pakilusi „Heart on my Sleeve“ daina, atliekama Drake ir The Weeknd, pasirodė su pastaraisiais atlikėjais neturinti nieko bendra ir esanti tik tikroviškas jų balsų pamėgdžiojimas, pasitelkiant DI.
„Šiuolaikinių DI įrankių poveikis pasauliui šiandien jau lyginamas su išmaniojo telefono išradimu. Nors kol kas jų kūriniai yra tik labai įmantrios klastotės ir vis dar reikalauja didesnio ar mažesnio žmogiško prisilietimo, darosi akivaizdu, jog DI netrukus smarkiai pakeis mūsų darbo ritmą. Geras to įrodymas – šiuo metu nedidelės testuotojų grupės bandomas ir netolimoje ateityje pasirodysiantis „Microsoft Office“ biuro programų papildinys „Copilot“. Jis sugebės automatiškai konspektuoti „Teams“ susitikimus, savarankiškai atrašyti į kasdienius el. laiškus, už mus parašyti „Excel“ formules ir net sukurti ištisas „PowerPoint“ prezentacijas“, – atskleidžia S. Tilindis.
Metavisata
Panašiai kaip „ChatGPT“ šiemet, praėjusių metų madingiausia technologija buvo metavisata. Virtualus pasaulis, kuriame galime pramogauti, susitikti su draugais ir net kaupti kapitalą, sudomino daugybę kompanijų ir paprastų žmonių. Dar neegzistuojančioje metavisatoje įvairūs startuoliai pradėjo pardavinėti žemės sklypus, kurti skaitmenines mados kolekcijas, o „Tinder“ ten netgi užsimojo perkelti pasimatymus.
„Pastaruoju metu kalbos apie metavisatą smarkiai pritilo, nes jos vizijos autorė „Facebook“, neseniai pakeitusi pavadinimą į „Meta“, šiais metais užfiksavo rekordinio dydžio nuostolį. Investuotojai į įvairius metavisatos projektus tai priėmė kaip ženklą pristabdyti investicijas į su ja susijusius projektus. Visgi didžiausia problema yra ne pati idėja, o tai, jog per visa šį laiką neatsirado nei tikrai kokybiškų virtualios realybės, galinčių mus nukelti į alternatyvų pasaulį, nei pačių pasaulių. Didelė tikimybė, kad metavisatos populiarumas atgims po kelerių metų, kai technologinė pažanga prisivys šios vizijos futuristiškumą“, – aiškina pašnekovas.
Juslinis internetas
Daugelis iš mūsų juokais esame girdėję pasvarstymus, kad mūsų aplinkoje tiek daug išmanių daiktų, jog netrukus beliks prie interneto prijungti tik savo smegenis. Pasirodo, tokie ketinimai nėra laužti iš piršto. Neseniai į viešumą nutekėję duomenys rodo, jog Elono Musko 2016 m. įkurta „Neuralink“ kompanija iš JAV institucijų jau nesėkmingai bandė gauti leidimą atlikti smegenų implanto bandymus su žmonėmis, tad panašu, jog kažkada internete galėsime ne tik naršyti, bet ir jį tyrinėti savo juslėmis.
„Telekomunikacijų technologijų lyderės „Ericsson“ atlikto tyrimo duomenimis, žmonės tikisi, kad 2030 m. internetas jiems leis pajusti naujus skonius bei kvapus, valdyti girdimus garsus ir netgi smegenims tiesiogiai keistis informacija su pasauliniu tinklu. Kitaip tariant, dabartiniame internete visuomenė pasigenda įtraukumo ir stipresnių pojūčių, kadangi dauguma jo suteikiamų patirčių apsiriboja garsu ir vaizdu. Tokie eksperimentai, kaip vieno japonų profesoriaus kurtas ir ekrane rodomų patiekalų skonį pajusti leidžiantis „Taste the TV“ prietaisas, tikrai neliks nepastebėti didžiųjų kompanijų bei „pajusti internetą“ galiausiai leis didesnei visuomenės daliai“, – įžvalgomis dalinasi „Telia“ atstovas.
5G ryšys
Prasidėjus penktos kartos mobiliojo ryšio plėtrai, daugelis technologijų entuziastų laukė to momento, kai 4K kokybės „Netflix“ serialus bus galima siųstis sėdint parke po medžiu, važiuojant traukiniu ar autobusu realiu laiku vaizdo žaidime kautis su virtualiais priešininkais ar tiesiog sklandžiai dirbti sodyboje, kurios nesiekia šviesolaidžio infrastruktūra. Nė nepajutome, kaip ši ateities vizija tapo dabartimi, todėl šiandien dairomės į kur kas futuristiškesnius 5G pritaikymo scenarijus.
„Šiuo metu „Telia“ 5G ryšys dengia 90 proc. Lietuvos teritorijos, todėl galime drąsiai teigti, jog „Kai bus 5G“ etapą pakeitė „Kaip galime jį kūrybingiau pritaikyti“ stadija. Visas šalies padengimas itin sparčiu ir maža delsa pasižyminčiu ryšiu mums leidžia laukti, kada elektroninėje parduotuvėje užsakytas prekes mums pristatys dronas, javų laukuose zuis piktžoles naikinantis robotas, o vieną dieną įlipus į autobusą jame neberasime vairuotojo. Galbūt tai neįvyks šiemet ar kitąmet, tačiau tam reikiamos ryšio infrastruktūros turėjimas leidžia tikėtis, jog eilėje prie šių mūsų kasdienybę keičiančių technologijų būsime vieni pirmųjų pasaulyje“, – apibendrina V. Pavardenis.
