Paskutinėmis gyvenimo minutėmis kai kurių žmonių smegenyse pastebimas organizuotas elektrinis aktyvumas, kuris gali liudyti sąmoningus išgyvenimus, nors mokslininkai dėl to nėra visiškai tikri. Remiantis naujais, žurnale PNAS paskelbtais tyrimais, kartais tokie šuoliai gali pasireikšti žmogui nustojus kvėpuoti, prieš pat nutrūkstant smegenų veiklai.
Paskutinėmis gyvenimo minutėmis kai kurių žmonių smegenyse pastebimas organizuotas elektrinis aktyvumas, kuris gali liudyti sąmoningus išgyvenimus, nors mokslininkai dėl to nėra visiškai tikri, rašo „Live Science“.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Remiantis naujais, žurnale PNAS paskelbtais tyrimais, kartais tokie šuoliai gali pasireikšti žmogui nustojus kvėpuoti, prieš pat nutrūkstant smegenų veiklai. Toks smegenų aktyvumo modelis šiek tiek primena tai, kas vyksta žmonėms pabudus arba sapnuojant, todėl galima spėlioti, kad galbūt šie elektriniai šuoliai atspindi nežemiškus išgyvenimus, apie kuriuos pasakoja ant mirties slenksčio pabuvoję žmonės, – jausmas, kai į kūną žvelgiama iš išorės, tunelis ir balta šviesa arba pro akis prabėgantys svarbiausi gyvenimo momentai.
Kadangi visi naujajame tyrime dalyvavę pacientai galiausiai mirė, neįmanoma nustatyti, ar jie patyrė ką nors panašaus.
„Apie mirties procesą žinome labai nedaug“, – sakė tyrimui vadovavusi Mičigano universiteto Medicinos mokyklos neurologė Jimo Borjigin. Anot jos, retai kada pacientams mirštant jų smegenys yra stebimos. „Tai galbūt pirmasis tyrimas, kuriame sekundė po sekundės fiksuojama, kaip miršta smegenys“, – teigė ji.
Patyrimai, atsidūrus ant mirties slenksčio
Kai kurie klinikinę mirtį patyrę, bet atgaivinti žmonės pasakoja, kad reanimacijos metu arba tada, kai atrodė, kad yra be sąmonės, matė ar girdėjo nepaaiškinamus dalykus. Šių patirčių priežastis nežinoma, ir neaišku, ar jos apskritai būdingos tik atsidūrusiems ant mirties slenksčio.
Tarptautinės apklausos rodo, kad tik maždaug pusė atvejų, kuriuos žmonės vadina „akistata su mirtimi“, iš tikrųjų yra gyvybei pavojingos situacijos, – sakė tyrime nedalyvavęs Kopenhagos universiteto neurologas Danielis Kondziella. Kita pusė, anot jo, yra patirta meditacijos metu arba bauginančiose situacijose, kurios nekelia pavojaus sveikatai ir nedaro įtakos smegenų medžiagų apykaitai.
„Iš nupasakotos patirties neįmanoma pasakyti, ar žmogui sustojo širdis, ar jis patyrė sinkopę [trumpalaikį sąmonės netekimą], ar vos neįvyko eismo įvykis“, – sakė D. Kondiziella.
Kadangi žmonės, kurie išgyvena ir praneša apie potyrius akistatoje su mirtimi, iš esmės skiriasi nuo tų, kurie miršta, – jų smegenys visam laikui nepraranda savo funkcijų – sunku nustatyti, ar mirusieji taip pat patyrė panašių išgyvenimų.
2022 m. grupė gydytojų elektroencefalograma (EEG), kuria nustatomas elektrinis aktyvumas smegenų paviršiuje, stebėjo 87 metų amžiaus vyro smegenis, kai vyras netikėtai mirė. 30 sekundžių prieš ir po to, kai sustojo širdis, vyro smegenyse buvo pastebėtas gama bangų aktyvumo padidėjimas.
Mirštančių smegenų „nuskaitymas“
Naujajame tyrime J. Borjigin ir jos suburta mokslininkų komanda sąmoningai stengėsi naudoti EEG, kad užfiksuotų, kas vyksta smegenyse mirties metu.
Tyrėjai gavo leidimą stebėti intensyviosios terapijos skyriuje mirštančius pacientus, kurių kvėpavimo aparatas buvo atjungtas paaiškėjus, kad tolesnis gydymas yra bevaisis. Tyrime iš viso dalyvavo keturi pacientai, ištikti komos, sustojus širdžiai.
Praėjus nuo 30 sekundžių iki dviejų minučių po to, kai buvo atjungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, dviejų iš keturių pacientų smegenyse užfiksuoti gama bangų šuoliai. Įdomu tai, kad šis gama aktyvumas atrodė organizuotas, t. y. gama bangos vienoje smegenų dalyje buvo susijusios su nuspėjamais aktyvumo modeliais kitose srityse.
Gama bangos buvo ypač aktyvios temporoparietalinėje jungtyje – nugarinėje smegenų pusėje, už ausies, esančioje smegenų srityje, kurioje susilieja momeninė ir parietalinė skiltys. Anot J. Borjigin, ši sritis suaktyvėja, kai žmonės patiria nekūniškus išgyvenimus arba sapnuoja.
Naujojo tyrimo išvados atkartoja tai, kas buvo pastebėta netikėtai mirusio 87 metų paciento atveju, teigė J. Borjigin tyrime nedalyvavęs 2022 m. tyrimo bendraautorius, Tartu universiteto neurologas ir duomenų mokslininkas Raulis Vicente. „Labai malonu, kad tai pasitvirtino“, – sakė jis „Live Science“.
„Kuo daugiau nuoseklių išvadų, tuo daugiau įrodymų, kad tai greičiausiai yra mirties metu vykstantis mechanizmas, o jei pavyks nustatyti, kurioje vietoje jis vyksta, bus dar geriau“, – sakė Luisvilio sveikatos universiteto neurochirurgas Ajmalas Zemmaras, taip pat buvęs vienu iš 2022 m. tyrimo autorių.
J. Borjigin vadovaujama mokslininkų grupė vis dar renka duomenis apie gyvenimo pabaigą ir tikisi papildyti įrodymus, kad mirštančiose smegenyse gali formuotis nuspėjami gama bangų modeliai. Kitos tyrimų grupės bando pasitelkti dirbtinį intelektą, kad pagal smegenų aktyvumą atpažintų sapnuose žmonių matytus objektus, – toks minčių skaitymas, anot R. Vicente`s, gali būti įmanomas ir tiriant nesąmoningus bei mirštančius pacientus.
