Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,7 mln. eurų, tačiau finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams pavyko grąžinti daugiau kaip 1,2 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos uomenys.
Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,7 mln. eurų, tačiau finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams pavyko grąžinti daugiau kaip 1,2 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nuo šių metų sausio iki balandžio pradžios šalies komerciniuose bankuose užfiksuoti 2444 sukčiavimo atvejai – dvigubai daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai (1056). Išviliotų lėšų suma per metus išaugo kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų.
Drauge pastebimas žymus pokytis stabdant pavedimus, inicijuotus bei paskatintus finansinių sukčių: savininkams grąžintų lėšų suma pirmąjį šių metų ketvirtį viršijo 1,2 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai – 800 tūkst. eurų. Iš jų dukart augo dar bankų viduje sustabdytų pavedimų suma – nuo 379 tūkst. eurų pirmąjį ketvirtį pernai iki 892 tūkst. eurų šiemet. Lėšų, kurias pavyko sugrąžinti iš kitų finansų įstaigų, suma kiek sumažėjo ir siekė 277 tūkst. eurų (prieš metus – 423 tūkst. eurų).
Manipuliacijos – pagal aktualijas ir savaitės dienas
Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, apgaulės būdu siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos.
Sukčiai aktyviai naudojasi socialine inžinerija, kad nuslopintų žmonių budrumą – manipuliuoja žinomų institucijų pavadinimais, taikosi į visuomenei aktualias sezonines temas, pavyzdžiui, pajamų deklaravimą, atakoms pasitelkia savaitgalius ir pan.
Tokioms apgaulėms sudarant beveik pusę sukčiavimo atvejų, jų ir toliau sparčiai daugėja. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, „fišingo“ atvejų padaugėjo daugiau kaip tris kartus – nuo 324 iki 1018. Šitaip gyventojai vidutiniškai praranda apie 380 eurų.
„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja, ieško vis naujų būdų išvilioti lėšas. Tačiau vietoje nestovi ir gyventojai bei finansų įstaigos. Vis daugiau lėšų pavyksta sustabdyti dėl kilusių abejonių ar operatyvios gyventojų ar institucijų reakcijos. Tas yra gerai, tačiau siekiamybė yra dar didesnis žmonių supratingumas ir atsakingas požiūris į savo finansus“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Investicijų „brokerių“ pelėkautai
Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, taip pat daugiau kaip dukart išaugo investicinio sukčiavimo atvejų ir išviliotų pinigų suma. Per pirmuosius tris mėnesius investiciniams sukčiams žmonės pervedė 865 tūkst. eurų, finansų įstaigose užfiksuota 219 tokių incidentų. Vienas sukčiavimo atvejis vidutiniškai sukčių aukoms kainavo beveik 4 tūkst. eurų.
„Investiciniai sukčiai suranda žmones, kurie turi sukaupę daugiau lėšų ir svarsto, kur jas panaudoti. Dažniausiai ant sukčių kabliuko užkimbama šiems pasakojant apie labai didelę investicijų grąžą ar kitokias stebuklingai geras sąlygas. Jei sulaukėte labai dosnaus pasiūlymo – būkite atidūs, mat nemokamas sūris būna tik pelėkautuose“, – pataria LBA vadovė.
Saugumo ekspertai primena, kad bankai, valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada patikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.
LBA duomenimis, pernai finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų.
Dažniausiai naudojami sukčiavimo metodai:
Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė – „fišingas“ (angl. phishing)
Sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į jūsų banko ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją. Šiuo metodu siekiama išgauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Atidžiai vertinkite visą informaciją, gautą nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėkite informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą – jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite. SMS žinutės, siunčiamos neva banko, telefone gali patekti į jo išties siųstų pranešimų srautą – interneto svetainių, siūlančių galimybę savo nuožiūra nurodyti siuntėjo vardą, yra apstu. Būkite atidūs ir visuomet atkreipkite dėmesį į žinutės turinį.
Skambučiai, apsimetant banko ar kitos įstaigos darbuotoju
Sukčiai, prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, neatsakyti į klausimus, jei nesate tikri su kuo kalbate.
Investicinis sukčiavimas
Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.
Romantinis sukčiavimas
Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.
Susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas
Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą. Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo.
Sukčiavimai, susiję su prekyba internetu
Pastaruoju metu su jais neretai susiduriama, parduodant prekes per skelbimų portalus. Potencialūs pirkėjai pasiūlo atsiskaityti per kurjerių tarnybą ir atsiunčia nuorodą į svetainę su gana žinomu šios srities paslaugų teikėjų vardu, kviesdami įvesti mokėjimo kortelės duomenis. Šitaip išgaunami pardavėjo konfidencialūs duomenys. Iš tiesų vienintelė informacija, iš tiesų reikalinga pirkėjui, pasirengusiam susimokėti už pirkinį, yra pardavėjo sąskaitos numeris. Savo ruožtu bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais – turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildant prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti, o, kilus įtarimų, nevesti kortelės duomenų.
