Mokslininkai sukūrė specialų biologinį lustą, kuris, pasitelkęs elektrą, žaizdas užgydo iki trijų kartų greičiau nei įprastai, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Visiems žinoma, kad elektriniai laukai gali nukreipti odos ląstelių judesius, pavyzdžiui, pastūmėti jas link sužeidimo vietos. Tiesą sakant, žmogaus kūnas natūraliai kuria tokį elektrinį lauką, kuris savaime tai daro. Todėl Freiburgo universiteto (Vokietija) mokslininkai nusprendė šį poveikį sustiprinti.
Nors šis metodas nėra pajėgus išgydyti sunkius sužeidimus tokiu greičiu kaip „Marvel“ superherojus, jis galėtų radikaliai sutrumpinti nedidelių plyšimų ir plėštinių žaizdų užsitraukimo laiką.
Tiems, kam žaizdos gyja ilgai, pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms, sergantiesiems cukriniu diabetu arba žmonėms, kurių kraujotaka prasta, greitas nedidelių atvirų pjūvių gijimas gali išgelbėti gyvybę.
„Lėtinės žaizdos yra didžiulė visuomenės problema, apie kurią mažai girdime, – sako Freiburgo universiteto ir Chalmerso technologijos universiteto (Švedija) bioelektronikos mokslininkė Maria Asplund. – Mūsų atrastas metodas, padedantis iki trijų kartų greičiau užgydyti žaizdas, gali pakeisti situaciją diabetu sergantiems ir pagyvenusiems žmonėms, kurie dažnai labai kenčia dėl negyjančių žaizdų.“
Nors jau anksčiau nustatyta, kad elektra gali padėti gijimui, elektrinio lauko stiprumo ir krypties įtaka šiam procesui niekada nebuvo ištirta.
Todėl mokslininkai sukūrė bioelektroninę platformą ir panaudojo ją iš keratinocitų – labiausiai paplitusių ir gijimui svarbiausių odos ląstelių – sudarytai dirbtinei odai auginti.
Jie taip pat palygino elektrinių laukų taikymą vienoje žaizdos pusėje su kintamais laukais abiejose žaizdos pusėse.
Tiek sveiki keratinocitai, tiek keratinocitai, specialiai sukurti atkartojant diabetu sergančių žmonių keratinocitus, migravo iki trijų kartų greičiau nei odos ląstelės be jokių elektrinių trukdžių, o elektros impulsas tik iš vienos žaizdos pusės pasirodė esąs veiksmingiausias atkuriant dirbtinę odą per trumpiausią laiką. Laimei, bandyme naudoti elektros laukai nepažeidė nė vienos odos ląstelės.
„Pastebėjome, kad kai ląstelėse imituojame diabetą, žaizdos luste gyja labai lėtai, – aiškina M. Asplund. – Tačiau elektriniu stimuliatoriumi galime padidinti gijimo greitį tiek, kad diabeto paveiktos ląstelės gytų beveik tokiu pačiu tempu kaip ir sveikos odos ląstelės.“
Jei žaizdos negyja įprastu greičiu, kyla infekcijos ir uždelsto gijimo rizika. Sunkiausiais atvejais tai gali baigtis amputacija, todėl pacientams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams verta išbandyti bet kokį šį procesą paspartinti galintį metodą.
Kitas etapas – išbandyti, kaip visa tai veikia gyvas žmonių žaizdas, o ne laboratorijoje užaugintas odos ląsteles. Praktinio pritaikymo tempai priklausys nuo to, ar eksperimento metu naudotos pigios ir lengvai prieinamos medžiagos bus pritaikytos realiame gyvenime.