Atrodo, visi yra girdėję apie idėją, jog JAV vyriausybė turi įrodymų, kad nežemiškos būtybės egzistuoja ir jau dešimtmečius lankosi Žemėje. Tokias istorijas lengva atmesti, bet rimtai, ar jose gali būti nors truputis tiesos? Ar tikrai netoli Žemės gali veikti nežemiški zondai? 
Atrodo, visi yra girdėję apie idėją, jog JAV vyriausybė turi įrodymų, kad nežemiškos būtybės egzistuoja ir jau dešimtmečius lankosi Žemėje. Tokias istorijas lengva atmesti, bet rimtai, ar jose gali būti nors truputis tiesos? Ar tikrai netoli Žemės gali veikti nežemiški zondai? Nežinome. Tačiau Harvardo astronomo, profesoriaus Avi Loebo projekto „Galileo“ tikslas – tai ištirti, rašo „Science Focus“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tai, kas anksčiau buvo vadinama NSO (neatpažintais skraidančiais objektais), dabar pervadinta į NOR (neatpažintus oro reiškinius). Kaip smūgis sąmokslo teorijų šalininkams, 2021 m. buvo paskelbta JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro ataskaita, kurioje išsamiai aprašomi NSO, kuriuos jie tyrė.
„Manau, kad vyriausybė yra suglumusi. Jie nežino, ką su tuo daryti. Jie nėra mokslininkai. – sako A. Loebas, – Aš sakau, kad tiesiog išsiaiškinkime tai, neturėkime išankstinių nuostatų, rinkime geresnius duomenis. Toks yra mokslinis metodas. Būtent taip vyksta mokslas.“
Todėl projekto „Galileo“ tikslas – paversti nežemiškų technologinių požymių paiešką iš atsitiktinių ar nepatvirtintų stebėjimų „skaidriais, patvirtintais ir sistemingais moksliniais tyrimais“, rašoma projekto interneto svetainėje.
Tokiems duomenims rinkti projekto komanda Harvardo universitete Kembridže įrengė specialią observatoriją. Ji stebi visą dangų, sekdama viską, kas praskrieja virš galvos. Pasak A. Loebo, sudėtinga buvo pritaikyti įrangą greitai judantiems objektams stebėti, nes, žvelgiant į tolimą Visatą, astronominiams teleskopams niekada nereikia greitai judėti.
A. Loebas susidomėjo galimybe pasitelkti mokslą nežemiškosios gyvybės apsilankymo idėjai tirti dar 2017 m., kai astronomai atrado neįprastą asteroidą Oumuamua. Aptiktas iš Saulės sistemos besitraukiantis Oumuamua buvo neįprastas tuo, kad atrodė apytiksliai cilindro, o ne bulvės formos, kaip įprasta asteroidams. Be to, atrodė, kad jis greitėjo taip, jog to negalima paaiškinti Saulės sistemos gravitacija.
Dauguma astronomų manė, kad Oumuamua turėjo išskirti kažkokias dujas, kaip kometa, ir dėl to pagreitėjo. Tačiau A. Loebas pagalvojo, kad būtent tokio elgesio galima tikėtis iš ateivių erdvėlaivio.
Jis pastebėjo ir kitą sutapimą. Likus šešiems mėnesiams iki Oumuamua priartėjimo prie Žemės, į Žemę nukrito metro dydžio meteoras. Jo greitis ir trajektorija rodė, kad jis atkeliavo ne iš Saulės sistemos. Nors jo orbita nesutapo su Oumuamua orbita, tai įkvėpė jį apsvarstyti galimybę, kad tarpžvaigždinis laivas galėtų paleisti mažus zondus, jog ištirtų pakeliui esančias planetas.
Jis pavadino šiuos hipotetinius zondus „pienių sėklomis“ ir svarstė, ar kuris nors iš praneštų NOR galėtų jiems tikti.
21 iš 144 pranešimų buvo pranešta apie kokį nors neįprastą judėjimą. Dažnai šis judėjimas būna labai greitas, tačiau, kaip savo dokumento projekte nurodo A. Loebas ir daktaras Seanas M. Kirkpatrikas, kuris vadovauja Pentagono Anomalijų sprendimo biurui, labai greitas judėjimas ore sukelia optinį ugnies kamuolį – lygiai taip pat, kaip kai meteorai sudega mūsų atmosferoje.
Vietoj to jie teigia, kad ugnies kamuolio nebuvimas gali reikšti, jog objektai yra arčiau stebėtojo, nei manoma, todėl yra mažesni ir juda lėčiau. Tačiau norint įsitikinti, ar tai tikrai yra tiesa, reikia geresnių duomenų, todėl būtina atlikti matavimus.
Prof. Michaelas Garrettas, Mančesterio universiteto „Jodrell Bank“ radijo astronomas, yra Tarptautinės astronautikos akademijos nuolatinio SETI komiteto pirmininko pavaduotojas. Jo nuomone, projektas „Galileo“ yra tiltas tarp dviejų temų, kurios tradiciškai buvo labai atskirtos: NSO ir nežemiškojo intelekto paieška.
Nors mokslo bendruomenė į abi disciplinas žiūrėjo itin skeptiškai ar net pašaipiai, pastaroji šiuo metu yra įsitvirtinusi kaip tinkama mokslinio tyrimo kryptis. SETI srityje radijo astronomai savo teleskopais klausosi, ar pro Žemę nesklinda nežemiški signalai.
„Jei sutinku, kad egzistuoja intelektas, kuris galėjo egzistuoti ilgą laiką, taip pat turiu sutikti, kad gali būti reiškinių, įskaitant tuos, kurie gali mus aplankyti ir kurie yra susiję su intelektu. Negaliu kažkodėl manyti, kad intelektas gali būti kažkur kitoje galaktikos pusėje, o paskui sakyti: „o, taip, bet jo negali būti čia“. Man šie du dalykai neturi prasmės ir nėra logiški“, – sako M. Garretas.
Tikimasi, kad pirmieji A. Loebo observatorijos prototipo duomenys bus gauti šią vasarą. Tačiau ji veikia tik vienoje vietoje. Norint pasiekti realios pažangos, jam reikia daugiau. Dabar jo komanda konstruoja kopijas, kurios bus įrengtos kitose Amerikos vietose. Jei pavyks pritraukti reikiamą finansavimą, jie planuoja išplėsti šias observatorijas visame pasaulyje. Mokslininkas tikisi, kad tada jos surinks reikiamus duomenis.
