Per kratas dažnai paimami elektroniniai įrenginiai – kompiuteriai, telefonai ir kiti. Kai įtariamieji atsisako juos atrakinti, pareigūnams tenka ieškoti kitų išeičių.
Pamokanti istorija nutiko prieš kelis metus JAV, kai Federalinis tyrimų biuras (FTB) tyrė 2015 m. San Bernardino žudynes. Pareigūnai norėjo atrakinti San Bernardino šaulio „iPhone“, siekdami sužinoti su kuo jis bendravo. Tačiau „Apple“ to padaryti nesutiko. Tad pareigūnai kreipėsi į Australijos kibernetinio saugumo kompaniją „Azimuth“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kol vyko teismo mūšis tarp „Apple“ ir FTB, australai teroristo telefoną atrakino. Dėl to jie užsitraukė technologijų milžinės nemalonę. 2021 m. pavasarį „Apple“ pateikė bendrovei „Azimuth“ ieškinį dėl įsilaužimo į svetimą – San Bernardino žudiko – įrenginį, nors įmonės specialistai tik vykdė teisėsaugos pareigūnų užduotį.
Lietuvos baudžiamojo persekiojimo praktikoje pareigūnai iš įtariamų asmenų taip pat neretai paima elektroninius įrenginius ir atlieka jų ekspertinius tyrimus.
Advokatų kontoros COBALT partneris, advokatas Mindaugas Bliuvas pasakoja, kad kratų metu radus ir paėmus elektroninius įrenginius, savininko prašoma nurodyti jų atrakinimo slaptažodžius ar kodus. Jei asmuo atsisako tai padaryti, jų neprisimena arba įrenginys tiesiog yra ne jo, šios aplinkybės užfiksuojamos kratos protokole. Vėliau pareigūnai apžiūri paimtus įrenginius ir nusprendžia, ar reikia informacinių technologijų (IT) žinovų įsikišimo. IT sistemų ir įrenginių ekspertizę paprastai atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) specialistai.
„Šie tyrimai yra sudėtingi, ilgai trunka. Remiantis LTEC duomenimis, vien IT ekspertinių tyrimų eilė siekia 5 mėnesius, o mobiliųjų įrenginių – iki 2 mėnesių. Paties ekspertinio tyrimo trukmė yra maždaug 75 dienos. Mobiliųjų įrenginių – apie 12 dienų. Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) nenumato prievolės pateikti pareigūnams įrenginių atrakinimo kodus. Tačiau tokiu atveju tyrimą atliekantiems specialistams gali būti pavedama su turima specialia programine ir aparatine įranga panaikinti ar apeiti įrenginio apsaugą”, – komentuoja COBALT partneris.
Trečiųjų šalių pagalbos nereikia
Debesų kompiuterijos bendrovės „TeraSky“ kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Meškauskas, sako negirdėjęs, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos būtų kada nors prašiusios privataus sektoriaus pagalbos atrakinant įrenginius ar ištraukiant iš jų duomenis. To, esą, dažniausiai neprireikia, nes kratų metu paimamas ne vienas įrenginys, o keli skirtingi. Atrakinti bent vieną jų paprastai pavyksta.
„Įrenginiai, jų operacinės sistemos ir apsaugos lygis labai skiriasi – yra bent kelios „Windows“ ir „Linux“ versijos, „Android“, iOS, „MacOS“ ir t.t. Gali būti, kad pareigūnai ras tiesiog USB raktelį ar standųjį diską. Pagal įrenginius bei jų operacines sistemas skiriasi ir galimybės prieiti prie juose esančių duomenų. Jei policija teismo ekspertams atneša, pavyzdžiui, „Windows“ įrenginį, jį specialistai išlukštena gana greitai“, – tvirtina G. Meškauskas.
Su mobiliaisiais įrenginiais, anot jo, yra kiek sudėtingiau. Tačiau kibernetinio saugumo ekspertas pabrėžia, kad atrakinus bent vieną įrenginį, per jį paskui galima prieiti prie savininko debesijos ir naršyklės paskyrų bei kitų platformų, kuriose saugoma daugybė informacijos. Galimai ir prisijungimo duomenys prie kitų paskyrų bei įrenginių.
Be to, pati SIM kortelė suteikia nuorodų į papildomą informaciją, pavyzdžiui, su kuo, kaip dažnai ir kada buvo bendrauta, kur šis įrenginys buvo lokacijos prasme, koks SIM kortelės telefono numeris. Tai padeda rasti susijusius asmenis.
„Tokių atvejų, kad Lietuvos pareigūnai samdytų trečiąsias šalis kažką atrakinti ar „nulaužti“ nežinau. Gali būti, kad kartais jie konsultuojasi su išorės ekspertais. Niekas nėra visų galų žinovas. Bet tik tiek. Įmonių, kurios oficialiai teiktų „įrenginių atrakinimo“ paslaugas, kokios veikia Izraelyje ar, kaip matome iš San Bernardino pavyzdžio, – Australijoje, pas mus nėra arba nesigiria tuo viešai. Be to, net nesu tikras ar mūsų teismai priimtų tokius trečiosios šalies „nulaužto“ įrenginio duomenis, kaip tinkamą bylos medžiagą“, – konstatuoja G. Meškauskas.
Kratos galimos ir be teismo nutarties
Advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas, advokato padėjėjas Arnas Trukšnys patikslina, kad remiantis generalinio prokuroro patvirtintomis rekomendacijomis, užduotis atlikti objektų tyrimą ar ekspertizę gali būti skiriama ne tik valstybės institucijose dirbantiems bet ir privatiems specialistams ar ekspertams.
„Kai užduotis atlikti tyrimą skiriama privačiam specialistui, taikomos viešųjų pirkimų procedūros. Objektų tyrimo (ekspertizės) pirkimo sutartyje turi būti aiškiai apibrėžiamas perkamos paslaugos dalykas, įsipareigojimai ir kitos sąlygos. Norint privataus specialisto išvadą ar ekspertizės aktą naudoti kaip įrodymą tolesniame baudžiamajame procese, šių dokumentų forma ir turinys turi atitikti baudžiamojo proceso kodekso (BPK) numatytus reikalavimus“, – sako baudžiamosios teisės ekspertas.
Jis priduria, kad šie dokumentai ir jų turinys taip pat turi atitikti ir BPK numatytus bendruosius įrodymams keliamus reikalavimus. Tačiau ar gauti duomenys laikytini įrodymais, visais atvejais sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.
Anot A. Trukšnio, kratos gali būti atliekamos pas bet kurį asmenį (ne tik įtariamuosius), kai yra pagrindas manyti, jog bus rasta nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu įgytų daiktų, vertybių ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės tyrimui.
„Pagal BPK dėl kratos atlikimo prokuroras su prašymu turi kreiptis į teismą, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kuomet krata gali būti atliekama teisėsaugos pareigūnų nutarimo pagrindu, be teismo nutarties. Tačiau per tris dienas turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti kratos teisėtumą”, – aiškina A. Trukšnys.
Kratos metu, be patalpų savininko, jo atstovo ar giminaičio, gali dalyvauti ir asmenį ar įmonę atstovaujantis advokatas.