Žmonės planuoja, o Visata… Kaip sekėsi 2022-aisiais?

Kiekvienų metų pradžioje sulaukiame daugybės pranešimų apie numatomus metų planus. Tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius, VU Fizikos fakulteto docentas, dr. Kastytis Zubovas pasidalijo pastebėjimais, apie tai, kas pasaulio kosmoso industrijoje buvo planuota prieš metus ir kaip tuos planus 2022 metais pavyko įgyvendinti.

Starship

Planas: „Kovo mėnesį „SpaceX“ žada pirmąjį orbitinį „Starship“ erdvėlaivio skrydį. Jei skrydis bus sėkmingas, per šiuos metus numatoma dar apie dešimt bandymų, o tikros misijos prasidės kitąmet – tarp jų planuojami skrydžiai į Mėnulį ir Marsą.“

Realybė: Įvairios techninės problemos bei infrastruktūros statyba privertė atidėti planuojamą skrydį. Dabartinis planas yra skrydžiui kovo mėnesį, taigi beveik lygiai metais vėliau, nei rašiau prieš metus. Tikėkimės, kad po metų nereikės rašyti to paties.

Starliner

Planas: „Šiemet gegužę planuojamas dar vienas bandymas be įgulos, o po jo galbūt ir bandomasis skrydis su įgula.“

Realybė: Bandymas be įgulos įvyko laiku ir pavyko beveik visiškai sėkmingai, nepaisant nedidelių problemų su varikliais. Bandomasis skrydis su įgula planuojamas šių metų balandį.

Vulcan Centaur

Planas: „United Launch Alliance“ planuoja išbandyti naujos kartos raketą „Vulcan Centaur“, kuri pakeis ilgametes „Delta IV“ ir „Atlas V“.“

Realybė: Įvairios problemos su raketos dalių gamyba bei skrydžio klientų – firmos Astrobotic – prašymas privertė atidėti skrydį. Šiuo metu oficialus planas yra skristi pirmąjį šių metų ketvirtį, nors pasirodo vertinimų, kad be gegužės nieko nebus.

New Glenn

Planas: „Kompanija „Blue Origin“ metų pabaigoje planuoja išbandyti pirmąją orbitinę raketą „New Glenn“.“

Realybė: Įvairūs užtrukimai privertė atidėti skrydį; šiuo metu jis planuojamas šių metų pabaigai. Tiesa, kompanija jau turi keletą užsakymų raketai, o naujausias atėjo iš NASA: „New Glenn“ 2024 metais turėtų gabenti naują zondą į Marsą.

Dream Chaser

Planas: „Kompanija „Sierra Nevada Corporation“ kažkada šiemet turėtų pradėti reguliarius atsargų papildymo skrydžius į Tarptautinę kosminę stotį su Šatlą primenančiu erdvėlaiviu „Dream Chaser.“

Realybė: „Dream Chaser“ skrydis priklausomas nuo „Vulcan Centaur“ raketos, taigi pastarosios vėlavimas privertė atidėti ir šią misiją. Kol kas planuojama, kad „Dream Chaser“ į Tarptautinę kosminę stotį keliaus šią vasarą.

Axiom Mission I

Planas: „Jau vasario pabaigoje kompanija „Axiom Space“ į Tarptautinę kosminę stotį nugabens keturių turistų grupę. Skrydis bus vykdomas naudojant „SpaceX“ „Crew Dragon“ kapsulę, tačiau visu administravimu rūpinasi būtent „Axiom Space“; tai bus pirmasis visiškai privatus žmonių skrydis į TKS.“

Realybė: Misija įvyko, tiesa ne vasarį, o balandį. Visgi palyginus su aukščiau aprašytais projektais, šį planą galime laikyti visiškai sėkmingu.

Axiom Mission II

Planas: „NASA jau suteikė leidimą ir antrai misijai, šių metų rudenį.“

Realybė: Vasaros pabaigoje pranešta, kad misija turėtų įvykti antrąjį šių metų ketvirtį.

Indijos astronautai

Planas: „Indija planuoja paleisti pirmuosius savo astronautus. Šių metų antroje pusėje planuojamos dvi bandomosios misijos be įgulos, o metų gale arba kitų metų pradžioje – ir pirmasis žmonių pakilimas į kosmosą.“

Realybė: Misijų pradžia atidėta – spalį iki šių metų vasario, gruodį – iki 2024-ųjų vidurio. Bet kuriuo atveju žmonių skrydžiai nutiks ne anksčiau nei antroje 2024-ųjų pusėje.

„Nova-C“ maketas NASA Goddard kosminių skrydžių centre. 2019 metų gegužė. Šaltinis: NASA/Goddard/Rebecca Roth

Nova-C

Planas: „Metų pradžioje „SpaceX“ pakels Mėnulio nusileidimo modulį „Nova-C“, pagamintą kompanijos „Houston Intuitive Machines“. Jame bus įdiegta visa šūsnis mokslinių instrumentų, tarp kurių penki kurti NASA, o kiti – įvairių kitų kompanijų ir agentūrų. Tarp jų bus ir mažytis mėnuleigis, kurtas britų kompanijos „Spacebit“ – tai pirmasis britų bandymas nusileisti Mėnulyje.“

Realybė: Misijos rengimas užtruko, šiuo metu planuojamas paleidimas šių metų birželį.

Artemis I

Planas: „Kovą arba balandį turėtume sulaukti ir pirmosios „Artemis“ projekto misijos – naujosios NASA raketos „Space Launch System“ skrydžio aplink Mėnulį.“

Realybė: Apie šią misiją girdėjome daugiausiai iš visų, čia aprašomų. Po daugybės atidėliojimų skrydis buvo sėkmingas, bet įvyko tik lapkritį. Daugiau rašiau čia.

Yaoki

Planas: „ULA Vulcan Centaur raketa (žr. aukščiau) taip pat gabens krovinį į Mėnulį – ten bus ir pirmasis Japonijos mėnuleigis „Yaoki.“

Realybė: Mėnuleigis, atrodo, pagamintas ir paruoštas skrydžiui, tereikia sulaukti sėkmingo raketos bandymo. Tiesa, pernai gruodį Mėnulio link išskrido kitas japoniškas prietaisas – nusileidimo modulis HAKUTO-R, sukurtas privačios kompanijos „ispace“. Planuojama, kad Mėnulį misija pasieks balandį. Modulis gabena ir nedidelį Jungtinių arabų emyratų pagamintą mėnuleigį „Rashid“.

Luna 25

Planas: „Metų viduryje į Mėnulį išskris Luna 25 – pirmoji Rusijos misija į Mėnulį nuo Sovietų sąjungos žlugimo (tiksliau – nuo 1976-ųjų).“

Realybė: Šiuo metu misijos paleidimas planuojamas šių metų liepą. Turint omeny, kaip rusų kosmoso misijoms sekėsi iki šiol, manau, kad apie šį projektą irgi galima pamiršti.

Houston Intuitive Machines grąžtas

Planas: „Metus pabaigs dar vienas „Houston Intuitive Machines“ projektas – bendra su NASA misija nuskraidinti į Mėnulio pietų ašigalį grąžtą, skirtą ledui gręžti ir ištekliams išgauti.“

Realybė: Deja, jokių naujienų apie šią misiją rasti nebepavyksta. Gali būti, kad ji apjungta su Nova-C, kuri irgi skris į pietinį Mėnulio ašigalį.

JUICE

Planas: „Europos kosmoso agentūra gegužę paleis misiją JUICE, skirtą Jupiterio palydovų tyrimams.“

Realybė: Paleidimas atidėtas, dabar planuojama skrydžio data – šių metų balandis.

ExoMars

Planas: „Rugsėjį išskris kita ESA misija – „ExoMars 2022“, kurios pagrindinis komponentas yra marsaeigis „Rosalind Franklin.“

Realybė: „ExoMars“ misija buvo rengiama kartu su Rusija, tad po karo Ukrainoje pradžios sustojo. Metų pabaigoje ESA paskelbė, kad visgi misija nežlunga, o rusiškus komponentus (raketą-nešėją ir nusileidimo modulį) pakeis kitais ir paleis misiją 2028 metais.

Psichės misija

Planas: „Liepą išskris NASA misija į metalinį asteroidą Psichę.“

Realybė: birželį pranešta, kad nepavyko laiku parengti zondo programinės įrangos, todėl misiją tenka atidėti. Metų pabaigoje, po audito, nuspręsta misiją pratęsti ir bandyti skrydį šių metų spalį.

DART

Planas: „Rugsėjį pasibaigs DART misija – erdvėlaivis atsitrenks į mažytį asteroidą Dimorfą ir taip bandys pakeisti jo orbitą aplink didesnį kompanioną Didimą.“

Realybė: na, ši misija nesibaigti negalėjo – kai rašiau aną Kąsnelį, zondas jau buvo pakeliui. Orbitinė mechanika yra patikimesnė už žmogiškus veiksnius, todėl zondas Dimorfą pasiekė ir į jį atsitrenkė. Efektas buvo netgi geresnis, nei tikėtasi.

Verdiktas

Praėję metai nebuvo labai sėkmingi, ypač naujiems kosminiams projektams. Daugybė ilgai atidėliotų paleidimų buvo atidedami ir toliau, kai kurių numatomas paleidimo laikas per metus nė kiek nepriartėjo. Aišku, buvo ir sėkmių – „Artemis“, „Axiom Mission I“ – tad belieka tikėtis, kad šiemet sėkmių bus daugiau. Be to, čia apžvelgiau tik tas misijas, kurias minėjau praeitų metų pradžioje. Buvo ir keletas kitų sėkmingų: aišku, „James Webb“ kosminis teleskopas, taip pat NASA zondas CAPSTONE, skirtas Mėnulio komunikacijų ir navigacijos įrangai tikrinti, Kinijos „Tiangong“ modulinė stotis. Einamieji skrydžiai vyko sėkmingai – pernai jų įvyko rekordinis skaičius, net 180. Tad nepaisant kai kurių nesėkmių ir atidėliojimų, kosmoso tyrimai nesiliauja.