Jungtinių Valstijų Mėnulio tyrinėjimo programai „Artemis“ Europos bendrovės kuria svarbią techniką, kuri po kelerių metų padės nuskraidinti įgulas į Žemės palydovą. Už tai astronautams iš Europos NASA žada galimybę pirmąkart istorijoje vaikščioti Mėnulio paviršiumi. 
Jungtinių Valstijų Mėnulio tyrinėjimo programai „Artemis“ Europos bendrovės kuria svarbią techniką, kuri po kelerių metų padės nuskraidinti įgulas į Žemės palydovą. Už tai astronautams iš Europos NASA žada galimybę pirmąkart istorijoje vaikščioti Mėnulio paviršiumi.
Vokietijoje, Brėmene, pristatytas maždaug 2 mlrd. vertės NASA, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir bendrovės „Airbus“ projektas.
„Orion“ erdvėlaivio aptarnavimo moduliai padės „Artemis“ misijose nuskraidinti žmones į Mėnulį.
„Europietiškas modulis leidžia astronautams keliauti į Mėnulį ir saugiai juos sugrąžina atgal. Bet to, jis tiekia energiją, deguonį ir vandenį, taip pat reguliuoja temperatūrą abiejuose erdvėlaiviuose. Modulį kūrė ir projektavo per 3 tūkstančius inžinierių iš „Airbus“ ir dar 60 kitų Europos bendrovių“, – sako „Airbus“ kosmoso programų atstovas Marcas Stecklingas.
Kai tik bus surinkti ir patikrinti, moduliai keliaus į Kenedžio kosmoso centrą Floridoje.
Šis centras yra pagrindinis valdymo ir logistikos branduolys tolesnėms „Artemis“ misijoms, skirtoms pirmą kartą po istorinių 20 a. „Apollo“ misijų grąžinti žmones į žemės palydovą.
Mainais už šią svarbią techniką Europos kosmoso agentūrai NASA pažadėjo europiečiui vietą įguloje.
Kandidatų užimti prestižinę erdvėlaivio kėdę septyni, bet tik vienas jų taps pirmuoju europiečiu, koją padėjusiu ant mėnulio paviršiaus. Vienas iš kandidatų – vokietis Alexanderis Gerstas.
„Iš Mėnulio galime pažvelgti į Žemę, Saulę ir patį Žemės palydovą. Atlikti mokslinius tyrimus ir praturtinti žinias. Mėnulis yra atvira istorijos knyga. Iš jo galime sužinoti, kaip susiformavo Žemė ir rasti įrodymų, kurių mūsų planetoje jau nebelikę“, – pasakoja Europos kosmoso agentūros astronautas A. Gerstas.
Prieš kelis mėnesius erdvėlaivis „Orion“ saugiai nusileido Ramiajame vandenyne ir užbaigė beveik mėnesį trukusią bandomąją kelionę aplink mėnulį.
Tąkart vietoje astronautų erdvėlaivyje sėdėjo manekenai su jutikliais, įvertinusiais, ar sekinančią kelionę atlaikytų žmogus.
Per antrąją misiją, astronautai keliaus aplink Mėnulį nenusileisdami ant jo paviršiaus, išlaipinti juos planuojama tik trečiojoje misijoje po trejų metų, kai erdvėlaivis nusileis ant Mėnulio pietinio ašigalio, ten tikimasi atrasti sušalusio į ledą vandens.
Europietį į Mėnulį NASA nuskraidinti norėtų ne ankščiau nei 2027 m., bet Europos kosmoso agentūra derasi dėl vietos pirmosiose kelionėse.
