Sausio 28 dieną virš Havajų salų naktinį dangų perskrodė žali lazeriai, brėžiantys kelią horizonto link tarsi koks užstrigęs Matricos kodas. Scena buvo užfiksuota teleskopu iš aukščiausios Havajų viršukalnės. Laimei, tai nebuvo koks nors ateivių kosminis laivas, skenuojantis Žemę ir ieškantis gyvybės ženklų.
Sausio 28 dieną virš Havajų salų naktinį dangų perskrodė žali lazeriai, brėžiantys kelią horizonto link tarsi koks užstrigęs Matricos kodas. Scena buvo užfiksuota teleskopu iš aukščiausios Havajų viršukalnės, rašo „Science Alert“.
Virš Havajų sužibę lazeriai / Japonijos nacionalinės astronomijos observatorijos nuotr.
Laimei, tai nebuvo koks nors ateivių kosminis laivas, skenuojantis Žemę ir ieškantis gyvybės ženklų. Pasirodo, kad paslaptingi žali spinduliai iš tikrųjų sklinda iš orbitoje skriejančio palydovo. Tačiau ne to, kurio tikėjomės.
Iš pradžių Japonijos nacionalinės astronomijos observatorijos (NAOJ), kuriai priklauso kamera, ekspertai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad žalią šviesą tikriausiai skleidė orbitoje skriejančio palydovo, vadinamo „ICESat-2“, radiolokacinis prietaisas.
„ICESat-2“ priklauso NASA ir naudojamas Žemės jūros ledo, ledo dangų ir miškų storiui stebėti.
Tačiau 2022 m. vasario 6 d. NAOJ atnaujino savo filmuotą lazerio spindulio medžiagą, teigdama, kad, remiantis trajektorija, mažai tikėtina, kad tai vis dėlto buvo NASA palydovas.
NASA mokslininko, dirbančio su „ICESat-2 ATLAS“, teigimu, tai padarė ne jų prietaisas, o kiti. Kiti mokslininkai nustatė, jog labiausiai tikėtinas kandidatas yra Kinijos palydovo „Daqi-1/AEMS“ instrumentas ACDL.
Kinijos palydovas „Daqi-1“ buvo paleistas praėjusių metų balandį ir, kaip ir „ICESat-2“, yra atmosferos aplinkos stebėjimo palydovas. Jis skrieja orbita aplink Žemę, siekdamas stebėti pasaulinį anglies dioksido kiekį ir atmosferos taršą.
„Daqi-1“ turi penkis prietaisus, padedančius tai atlikti, įskaitant ACDL, kuris reiškia aerozolio ir anglies dioksido aptikimo lidarą. Lidaras – tai lazerinio vaizdavimo, aptikimo ir diapazono nustatymo akronimas, veikiantis panašiai kaip sonaras. Tačiau, užuot siuntęs garso bangas teritorijai kartografuoti, jis siunčia lazerio spindulius.
Manoma, kad būtent šie lazeriai sausio pabaigoje nušvietė dangų virš Havajų.
ACDL gali siųsti dviejų bangų ilgio lazerius, kad būtų galima aptikti įvairias Žemės atmosferos molekules. Laikas, per kurį šie lazerio spinduliai atsispindi atgal, suteikia informacijos apie atmosferos ir po ja esančios žemės sudėtį.
Pavyzdžiui, ACDL gali nustatyti, kiek Žemės atmosferoje yra CO2, skleisdamas du pakaitomis besikeičiančius lazerius maždaug 1572 nanometrų bangos ilgio diapazone.
„Daqi-1“ gali stebėti taršą smulkiomis kietosiomis dalelėmis, pavyzdžiui, PM2.5, taršias dujas, įskaitant azoto dioksidą, sieros dioksidą ir ozoną, taip pat anglies dioksido koncentraciją“, – aiškinama 2021 m. kovo mėn. pranešime spaudai, kurį paskelbė Kinijos aerokosminės mokslo ir technologijų korporacija, sukūrusi „Daqi-1“.
Kol kas „Daqi-1“ dar tik pradedamas naudoti, todėl vis dar laukiame jo skenavimo rezultatų.
