Vienas iš paplitusių kasdienių įpročių – prieš užmiegant panaršyti internete. Nors tai atrodo kaip pakankamai nekaltas užsiėmimas, iš tiesų gali reikšmingai paveikti mūsų smegenis. Apie tai LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė Dovilė Šimkutė.
Vienas iš paplitusių kasdienių įpročių – prieš užmiegant panaršyti internete. Nors tai atrodo kaip pakankamai nekaltas užsiėmimas, iš tiesų gali reikšmingai paveikti mūsų smegenis. Apie tai LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė Dovilė Šimkutė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ji atkreipė dėmesį, kad bet kokie įpročiai pavirsta automatiniais, o interneto naudojimo įpročiai – ne išimtis. Dažniausiai, kai mums nuobodu, automatiškai iš kišenės traukiame telefoną. Atsibudę ryte nespėjame net susimąstyti, o jau tikriname socialinius tinklus. O jei turime ilgus darbų sąrašus ir nesijaučiame labai produktyvūs, daug mieliau čiumpame savo išmaniuosius įrenginius ir pabėgame iš realaus pasaulio į virtualų.
Vis dėlto, mokslininkė pastebėjo, kad tai – mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl nieko nėra blogo tol, kol sugebame šiuos įpročius valdyti. Tačiau jeigu jie pradeda trukdyti ir vietoje kelių minučių panaršymo prieš miegą nueiname miegoti pora valandų vėliau nei planavome arba lieka nepadaryti svarbūs darbai, nukenčia akademiniai pasiekimai, santykiai su artimaisiais, tuomet apie šiuos įpročius laikas pradėti kalbėti kaip apie problemą.
„Penkios minutės mūsų smegenų reikšmingai nepaveikia. Tie pokyčiai, kuriuos matome smegenyse, yra skirtingi, nes ir veiklos internete skiriasi. Kompiuteriniai žaidimai ir socialiniai tinklai yra du skirtingi dalykai.
Bet yra matomi pokyčiai, būdingi visoms veikloms ir labai dažnai atspindi būtent tai, kas pasikeičia priklausomybių metu – viena iš sistemų smegenyse, taip vadinama atlygio sistema. Internete nuolat turime prieigą prie tam tikrų veiklų, kurios mums yra malonios. Ta sistema nuolat yra aktyvuojama ir užtikrina, kad mes norėsime vėl įsitraukti į tas veiklas. Ilgainiui natūralios aplinkos stimulai, pavyzdžiui, miegas, seksas, socialiniai santykiai ir pan. tampa nebe tokie stimuliuojantys – mes norime daugiau ir intensyvesnės, labiau sužadinančios veiklos“, – pasakojo D. Šimkutė.
Ji įvardijo, kad atsiradus probleminiam interneto naudojimui matomi pokyčiai ir prefrontalinėje smegenų žievėje – tai kaktinės smegenų skilties dalis. Ši sritis atsakinga už mūsų kognityvines funkcijas. Pavyzdžiui, už tai, kad gebame pasirinkti teisingus sprendimus, suvokiame savo veiksmų ilgalaikes pasekmes, gebame atsisakyti kažkokio malonumo dabar dėl didesnio tikslo ateityje.
„Ką mes matome probleminių interneto vartotojų atveju, kad būtent šios srities tūris ir aktyvumas yra mažesnis. Kuo ilgiau žmogus yra įsitraukęs į tam tikrą veiklą, tuo ryškesnius pokyčius mes matome, lyginant su žmonėmis, kurie į tas veiklas nėra įsitraukę.
Ką tai reiškia? Individui tampa sunku kontroliuoti savo impulsus, emocijas, potraukius ir pan. Lygiai taip pat yra sunku atidėti pasitenkinimą čia ir dabar dėl kažko vėliau. Tokių pokyčių yra daugiau. Kai smegenys turi atsipalaiduoti, mes matome perteklinę stimuliaciją – jos lieka hiperaktyvios, sužadintos ilgiau negu reikėtų“, – dėstė D. Šimkutė.
VU doktorantė teigė, jog norint spręsti problemą, pirmiausia reikia pastebėti, kad kai kurie mūsų įpročiai jau pavirtę žalingais. Pradėti reikėtų nuo atsakymo į klausimą, ar tam tikrose platformose praleidžiame tiek laiko, kiek ir buvome suplanavę, ar nėra prarandama laiko nuovoka.
„Kai jau identifikuojame, turime imtis tam tikrų priemonių, kurios mums padėtų atsitraukti nuo tų veiklų. Galbūt nesinešti telefono į miegamąjį, kad jau nusprendus miegoti nebūtų pagundos šalia pagalvės įsijungti telefoną ar kompiuterį ir pradėti naršyti. Galbūt reikėtų užsidėti limitą ant socialinių tinklų programėlių, vien tam, kad po tam tikro laiko galėčiau sąmoningai nuspręsti, ar vis dar noriu likti tose platformose. O galbūt kažkas nuspręs, kad vieną dieną per savaitę vertėtų visai atsisakyti išmaniųjų technologijų ir pasidaryti alternatyvių veiklų sąrašą, kurias mes mėgstame už ekrano ribų“, – kalbėjo mokslininkė.
Ji taip pat priminė, kad supratus, jog problemą sunku spręsti savarankiškai, visada vertinga bandyti ieškoti specialistų pagalbos iš šalies.
