Ekspertai perspėjo, kad jei kosminis karas sunaikintų palydovus, kuriais dabar pasikliauja pasaulis, tai nebebūtų „gyvenimas, kokį mes jį pažįstame“, o Kinija ir Rusija pademonstravo, kad yra pajėgios tai padaryti.
Ekspertai perspėjo, kad jei kosminis karas sunaikintų palydovus, kuriais dabar pasikliauja pasaulis, tai nebebūtų „gyvenimas, kokį mes jį pažįstame“, o Kinija ir Rusija pademonstravo, kad yra pajėgios tai padaryti, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Aukšto rango kariniai vadovai iš JAV ir Kanados atvyko į Sidnėjuje vykstančią Australijos strateginės politikos instituto konferenciją apie kosmosą kaip naująją prekybos, pramonės, konkurencijos ir karo sritį. Jie aptarė bendradarbiavimo su sąjungininkais, įskaitant Australiją, svarbą kovojant su kosmoso karo keliamomis grėsmėmis.
JAV kosmoso pajėgų štabo direktorė, generolė leitenantė Nina Armagno teigė, kad praėjusiais metais Rusijos įvykdytas vieno iš savo palydovų sunaikinimas buvo „stulbinantis pasirodymas“.
„Mes tai interpretuojame... kaip žinią ir gebėjimų demonstravimą“, – sakė ji.
Ji teigė, kad Kinija atvirai dokumentuoja ir aprašo savo galios demonstravimą kosmose. Paklausta, kokia galėtų būti žaidimo pabaiga, ji atsakė: „Gyvenimas, kokį jį pažįstame, nebebus toks pats.“
Pasak jų, išpuoliai prieš palydovus gali išvesti iš rikiuotės GPS sistemas, bankininkystės sistemas, elektros tinklus, pirmosios pagalbos tarnybų ryšį ir paveikti karines operacijas.
„Nenoriu dramatizuoti, – kalbėjo N. Armagno. – Kaip atrodo karas kosmose? Tikriausiai plika akimi jo nepamatysime, bet pasekmes tikrai pajusime nuo pat jo pradžios.“
Ji taip pat apibūdino 2007 m. Kinijos įvykdytą vieno iš savo palydovų sunaikinimą kaip šokiruojantį, neatsakingą ir tyčinį. JAV taip pat buvo susirūpinusi dėl praėjusiais metais įvykusio atvejo, kai Kinijos palydovas su griebtuvu iš orbitos išstūmė kitą palydovą.
Brigados generolas Michaelas Adamsonas, 3 Kanados kosmoso padalinio (Kanados kosmoso pajėgų) vadas, teigė, kad Rusijos kosmoso programa silpnėja, todėl ji tampa mažiau priklausoma nuo kosmoso infrastruktūros. Tai savo ruožtu didina tikimybę, kad ji „pasūdys Žemę“ arba sunaikins prieigą prie kosmoso, nes, pasak jo, ji „turi mažiau ką prarasti“.
Yra du būdai, kaip atakos prieš palydovus gali pakenkti ryšių tinklams. Vienas iš jų yra tiesioginė ataka – naudojant priešpalydovines raketas, griebtuvus, įsilaužimą į palydovą arba jo trukdymą. Kitas būdas – sunaikinto palydovo nuolaužos. N. Armagno sakė, kad JAV vis dar stebi 600 nuolaužų, likusių po 2007 m. Kinijos „demonstracijos“.
Net ir mažytė nuolauža gali rimtai pažeisti tokius kosminius laivus kaip Tarptautinė kosminė stotis, kuri manevruoja, kad jų išvengtų. Per Rusijos įvykį susidarė 1 500 nuolaužų, kurios kėlė grėsmę TKS esantiems kosmonautams ir astronautams.
N. Armagno teigė, kad JAV ir jos sąjungininkės, įskaitant Australiją, turi bendradarbiauti, kad kosmosas taptų atsparesnis. Be kita ko, būtų kuriami vikresni ir mažesni palydovai, kad būtų galima pakeisti visus sunaikintus. Pasak jos, Australija kuria keletą tokių palydovų ir galimybę juos iškelti į orbitą.
„Svarbu, kad visuomenė suprastų kosmoso svarbą, – sakė N. Armagno. – Tai nėra kosmosas dėl kosmoso, tai iš tikrųjų yra bendraminčių šalių siekis užtikrinti, kad jis būtų laisvas kosmoso valstybėms. Mes visi puoselėjame šias vertybes.“
Australijos gynybos kosmoso vadavietės generalinis direktorius Nicholas Hoganas teigė, kad prieš palydovus nukreiptų technologijų naudojimas yra „bloga“ problema.
„Jei kas nors būtų padaręs ką nors antžeminėje srityje, ore, sausumoje ar jūroje, kas turėtų ilgalaikį poveikį, trunkantį ilgiau nei dešimtmetį, niekas prieš tai neatsilaikytų, – sakė jis. – Tačiau kosmose nėra jokių įstatymų, taisyklių, normų... ir būtent šioje srityje mes atsidūrėme. Tai viena iš tų blogų problemų.“
