Šiandien interneto dėka muzika pasiekiama lengviau nei bet kada anksčiau, o tokios skaitmeninės muzikos platformos kaip „Spotify“, „Apple Music“, „SoundCloud“, „Tidal“ ir daugelis kitų atveria praktiškai neribotas klausymosi galimybes. Tuo pačiu tokia laisvė kelia naujus klausimus apie muzikos vaidmenį ir prasmę, sąžiningą atlygį atlikėjams ir tolimesnę muzikos perdavimo būdų raidą.
Šiandien interneto dėka muzika pasiekiama lengviau nei bet kada anksčiau, o tokios skaitmeninės muzikos platformos kaip „Spotify“, „Apple Music“, „SoundCloud“, „Tidal“ ir daugelis kitų atveria praktiškai neribotas klausymosi galimybes. Tačiau atlikėjas Domantas Razauskas akcentuoja, kad tuo pačiu tokia laisvė kelia naujus klausimus apie muzikos vaidmenį ir prasmę, sąžiningą atlygį atlikėjams ir tolimesnę muzikos perdavimo būdų raidą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Suteikia daugiau laisvės klausytis
Skaitmeninės muzikos platformos muziką padarė pasiekiamą visur ir visada. Kiekvieną mėnesį už nedidelį prenumeratos mokestį ar netgi visai nemokamai klausytojai gali pasiekti milijonus dainų, DJ miksų, tinklalaidžių, baltojo triukšmo ir neišsenkamas valandas kito garsinio turinio. Maža to, skaitmeninių platformų algoritmai pagal klausytojo skonį pateikia muzikos rekomendacijas, sudaro naujus grojaraščius ir taip padeda atrasti naujus atlikėjus.
„Klausytis muzikos internetu neabejotinai yra patogu, tačiau tai darydamas dažnas net nesusimąsto, kad tai yra įmanoma tik dėl modernios ryšių infrastruktūros. Greitas ir visur pasiekiamas interneto ryšys yra skaitmeninių muzikos platformų suklestėjimo sąlyga. Muzikai persikėlus į interneto „debesis“ išnyko daugelis barjerų, o savo mėgstama muzika tapo įmanoma legaliai mėgautis iš esmės bet kur ir bet kada. Tereikia parsisiųsti skaitmeninės muzikos programėlę, tokią kaip, pavyzdžiui, „Spotify““, – sako telekomunikacijų bendrovės „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.
Gelbėjimosi ratas ar nusistovėjusios tvarkos griovimas?
Jungtinės Karalystės Konkurencijos ir rinkos tarybos atliktas muzikos industrijos tyrimas rodo, kad skaitmeninės muzikos platformos pasirodė rinkai itin svarbiu metu. Jungtinėje Karalystėje, skaičiuojant laikotarpį nuo 2001-ųjų iki 2015-ųjų, pajamos iš muzikos įrašų krito maždaug 60 proc. Šią mažėjimo tendenciją pakeitė tik praėjusio dešimtmečio viduryje išmaniuosiuose įrenginiuose įsitvirtinusios skaitmeninės muzikos transliavimo platformos. Nuo 2015-ųjų iki 2021-ųjų metų muzikos įrašų industrija vėl išgyvena net 45 proc. pajamų augimą.
Tokie industrijos pokyčiai, be abejo, turėjo pakeisti ir vyraujančius verslo modelius. Pirmiausiai, vertėtų pastebėti sumažėjusius leidybos kaštus – kompaktiniams diskams bei vinilinėms plokštelėms užimant labiau kolekcinę nei funkcinę rolę jų poreikis mažėjo. Tuo metu įrašų įkėlimo į platformas kaštai išlieka minimalūs. Tai pakeitė ir pajamų modelį – jei išleidus albumą pajamas ribotą laiką generuodavo jo pardavimai, dabartinėje rinkoje uždirbama be pertraukos visus metus, atsižvelgiant į įrašų perklausas. Atlikėjams vis mažiau priklausant nuo pajamų iš albumų, vis daugiau jų renkasi leisti singlus.
Rinkos tyrimų organizacijos „Grand View Research“ duomenimis, pasaulinė skaitmeninių muzikos platformų rinka 2021 metais siekė 30,3 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 metų ji kasmet augs vidutiniškai po 15 proc. Muzikos industrija, tikėtina, ateityje tik dar labiau priklausys nuo skaitmeninių muzikos platformų. Jau dabar matome jų žingsnius ir į įrašų leidybos sritį. Jei ši tendencija tęsis ir toliau, tikėtina, kad tai gali iš esmės pakeisti per dešimtmečius nusistovėjusias muzikos industrijos praktikas.
Atlikėjai mato ir privalumų, ir trūkumų
Dainų autorius, atlikėjas, poetas, Lietuvos atlikėjų asociacijos AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas sako, kad skaitmenininės muzikos platformos padarė įtakos visoms muzikos industrijos grandims – nuo kūrimo, prodiusavimo ir leidybos iki įrašų platinimo ir rinkodaros. Maža to, keliais kompiuterio pelės spragtelėjimais ar telefono ekrano spustelėjimais pasiekiami beribiai muzikos vandenynai iš esmės pakeitė klausytojų santykį su ja ir atlikėjais.
„Tokių platformų kaip „Spotify“ patogumas klausytojui nenuneigiamas. Atlikėjams jos taip pat suteikia daugiau galimybių būti atrastiems ir išgirstiems. Visgi skaitmeninių platformų, kaip dominuojančios muzikos klausymo priemonės, įsigalėjimas turi ir savų minusų. Pavyzdžiui, daug diskutuojama sąžiningo atlygio atlikėjams klausimais. Daugeliu atvejų už dainų perklausas platformose muzikos kūrėjams tenka tik labai nedidelė suma. Savo ruožtu klausytojai pratinami muzikos tiesiogiai nepirkti, net jei kas mėnesį platformoms moka už prenumeratą“, – sako D. Razauskas.
Industrija segmentuojasi
D. Razauskas pasakoja, kad skaitmeninės platformos prisidėjo prie muzikos tapimo greitojo vartojimo preke ir pakeitė muzikos kaip meno ir klausymosi kaip ritualo suvokimą. Milžiniškos skaitmeninės įrašų kolekcijos yra greitai pasiekiamos, tačiau paprastai nesuteikia aukštos kokybės muzikos klausymosi patirties. Stilių populiarumo ciklai tampa vis trumpesni, vienas populiarias dainas ir atlikėjus greitai keičia kiti, o išliekamoji vertė mažėja. Patys atlikėjai taip pat vis rečiau galvoja apie muzikinio albumo, kaip vientiso kūrinio, formatą. Dažniau siekiama kurti populiarius hitus, įsimenančius muzikinius motyvus.
„Visgi galima pastebėti ir atsaką į tai – vis daugiau dėmesio sulaukia atlikėjams draugiškesnės platformos ar tos, kurios prioritetą teikia muzikos kokybei. Muzikos platformų rinka segmentuojasi ir prisitaiko prie skirtingų klausytojų poreikių. Taip pat jaučiamas ir atsigręžimas į muzikos klausymąsi kaip ritualą – tą liudija, pavyzdžiui, vinilinės plokštelės renesansas. Manau, kad visuomet bus melomanų, kurie muziką traktuos, visų pirma, kaip meną, kuris reikalauja nuoseklaus, „lėto“ ir atidaus klausymosi. Bet kuriuo atveju, muzikos klausymosi horizontai plečiasi, o kiekvienas žmogus šiandien turi daugiau galimybių rinktis, kokiu būdu muzikos klausytis, o tai, žinoma, yra gerai“, – sako D. Razauskas.
Naujausios skaitmeninės muzikos eros pradžia?
Žvelgiant į tolimesnę ateitį, skaitmeninės muzikos platformos toliau evoliucionuos ir žengs į naujas sritis, tokias kaip virtuali realybė, „Metaverse“ ar NFT (angl. non-fungible token). Šios technologijos gali atversti dar vieną intriguojantį lapą muzikos industrijos evoliucijoje. Jau šiandien įmanoma virtualiai dalyvauti populiarių atlikėjų koncertuose ar festivaliuose, eksperimentai su blokų grandinės ir NFT technologijomis žada daugiau galios ir kontrolės suteikti atlikėjams bei jų gerbėjams, taip sumažinant tarpininkų įtaką.
Pavyzdžiui, su unikaliu ir nesuklastojamu NFT kodu ir išmaniaisiais kontraktais susieti muzikiniai failai atlikėjui gali generuoti pajamas už bet kurį kūrinio perpardavimą. Savo ruožtu klausytojai gali įgyti teisę į unikalų muzikos kūrinį ir disponuoti juo kaip potencialiai vertingu skaitmeniniu resursu, o tuo pačiu svariau prisidėti prie mėgstamų atlikėjų sėkmės.
Kad ir kokia ateitis laukia skaitmeninių muzikos platformų, be jų suteiktų privalumų muzikos klausymasis nebeįsivaizduojamas.
