Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie priklausomybę nuo interneto, kuomet žmogų elektroninės pramogos įtraukia taip, kad fizinė aplinka tampa jam visiškai nesvarbi. LRT radijo kalbintas Skaitmeninės etikos centro ekspertas Mindaugas Jasulaitis aiškina, jog skaitmeninį pasaulį valdančios korporacijos savo technologiniais sprendimais žmonėms spendžia spąstus.
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie priklausomybę nuo interneto, kuomet žmogų elektroninės pramogos įtraukia taip, kad fizinė aplinka tampa jam visiškai nesvarbi. LRT radijo kalbintas Skaitmeninės etikos centro ekspertas Mindaugas Jasulaitis aiškina, jog skaitmeninį pasaulį valdančios korporacijos savo technologiniais sprendimais žmonėms spendžia spąstus. Į juos pakliuvę vartotojai niekaip negali numalšinti savo noro naršyti. O kompanijoms žmogaus dėmesys dabar toks pats vertingas kaip nafta.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jaudina informacijos paieška
Ne kiekvienas žmogus, daug laiko praleidžiantis internete, yra iš tikrųjų nuo jo priklausomas. Kaip aiškina psichiatras M. Jasulaitis, dažnas interneto naudojimas pats savaime nebūtinai yra problema.
„Jeigu jūs naršote internete, kalbate socialiniuose tinkluose, ieškote kažkokios informacijos, tačiau iš esmės tai netrukdo jūsų kasdieniam funkcionavimui, darbui, mokslui, bendravimui su šeima, tai galima laikyti, kad tai yra normos variantas. Net jeigu tam tikromis dienomis jūs iš tikrųjų internete praleisite laiko daug“, – aiškina ekspertas.
Jo teigimu, vienas svarbiausių svertų, kaip atpažinti, kada žmogus yra iš tikrųjų priklausomas nuo interneto, yra tai, ar internetas netrukdo jam atlikti įprastų savo darbų ir socializuotis realiame gyvenime.
„Jeigu dėl jūsų naršymo internete, socialiniuose tinkluose ar juo labiau pornografijos tinklapiuose praleidžiamo laiko bus tiek daug, kad jūs ryte neišeisite į darbą, neišeisite į paskaitas, triks jūsų santykiai su artimais žmonėmis, tada jau mes galime kalbėti apie aiškią priklausomybę, kurią reikėtų spręsti“, – dėsto M. Jasulaitis.
LRT radijui ekspertas pasakoja, kad priklausomybė nuo interneto yra savita, nes pats internetas nėra kažkokia substancija, kaip, pavyzdžiui, alkoholis ar nikotinas.
„Tai tiesiog yra priemonė perduoti tam tikrą informaciją. Būtent tos informacijos paieška dažniausiai ir jaudina mus“, – sako psichiatras.
Uždirba iš mūsų dėmesio
Priklausomybė nuo interneto, anot LRT radijo kalbinto eksperto, yra susijusi su dopaminu, kuris iš dalies klaidingai įvardijamas kaip laimės hormonas.
„Tai yra išties ne laimės hormonas, o medžiaga, kuri skatina mus ieškoti malonumo arba medžiaga, kuri skatina mus ieškoti laimės.
[...] Tai tarsi būti prie šulinio, iš kurio niekaip negali atsigerti. Turbūt patys ne kartą esate pastebėję tai, kad būnant internete, skaitant straipsnį ir matant šalia nuorodą į kitą straipsnį, mums labai sunku perskaityti esamą straipsnį. Norisi nušokti į kitą straipsnį. Mes galvojame, kad galbūt ten yra įdomesnė informacija. Lygiai tas pats, kai mes slenkame per „Facebook“ juostą, – mes neperskaitome žinutės iki galo, bet judame link kitos žinutės“, – sako pašnekovas.
Toks nuolatinis blaškymasis, kuomet dopamino skatinami ieškome kažko vis įdomesnio, galiausiai priveda prie apatijos, išsekimo.
Kaip aiškina Skaitmeninės etikos centro ekspertas M. Jasulaitis, būtent taip didžiosios korporacijos ir paspendžia spąstus savo vartotojams. Pašnekovas ragina nepamiršti, jog pagrindinis socialinius tinklus valdančių kompanijų tikslas, vis dėlto, yra uždirbti. Tai padaroma būtent mūsų internete praleidžiamu laiku.
„Šiai dienai pagrindinė valiuta šitame versle yra dėmesys, vyksta kova dėl mūsų dėmesio. Netgi yra tokia analogija – sakoma, kad skaitmeniniame pasaulyje dėmesys yra tarsi šių dienų nafta. Šioje vietoje mums atsispirti prieš kitoje ekrano pusėje esančių mokslininkų, rinkodaros ir marketingo specialistų, elgsenos žinovų komandą ir jų spendžiamus spąstus yra išties labai sudėtinga“, – dėsto ekspertas.
Jo teigimu, kaip ir visose elgesio priklausomybėse, efektyviausias būdas išsilaisvinti iš šių spąstų yra kontroliuojant savo impulsus. M. Jasulaičio nuomone, tam pasiekti būtina laikytis rutinos ir užsibrėžti konkrečius tikslus, ką žmogus turi nuveikti per dieną.
Viso interviu su psichiatru Mindaugu Jasulaičiu klausykitės LRT radijo laidos „Ryto garsai“ įraše. Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
