NASA mokslininkai pranešė, kad marsaeigis „Perseverance“ surinko keletą daug žadančių organinių uolienų mėginių iš senovinės upės deltos Raudonojoje planetoje.
NASA marsaeigis „Perseverance“ pasidarė asmenukę su sraigtasparniu „Ingenuity“, kuris čia matomas maždaug 3,9 m. atstumu nuo roverio. Šią nuotrauką padarė roverio robotinėje rankoje esanti kamera WASTON 2021 m. balandžio 6 d., 46-ąją Marso dieną. / NASA/JPL-Caltech/MSSS
Šiuose mėginiuose rasta organinių medžiagų. Tai reiškia, kad prieš 3,5 mlrd. metų Jezero krateris buvo potencialiai gyvybei tinkama aplinka. Manoma, kad šis krateris kadaise buvo ežeras.
Šie mėginiai dabar saugomi planuojamai būsimai misijai, kurios metu tikimasi juos paimti ir pargabenti į Žemę.
„Uolienose, kurias tyrėme deltoje, yra didžiausia organinių medžiagų koncentracija, kokią iki šiol pavyko rasti misijos metu“, – ketvirtadienį, rugsėjo 15 d., per spaudos konferenciją sakė projekto „Perseverance“ mokslininkas Kenas Farley.
„Ir, žinoma, organinės molekulės yra gyvybės sudedamosios dalys, todėl visa tai labai įdomu, kad turime uolienų, nusėdusių gyvenamoje aplinkoje, ežere, kuriose yra organinių medžiagų“, – teigė jis.
Roveris iš viso surinko 12 mėginių, 4 iš jų paimti kraterio vietoje.
Šiuo metu „Perseverance“ tiria deltos nuosėdines uolienas, susidariusias, kai kadaise vandeningoje aplinkoje nusėdo įvairaus dydžio dalelės. Per pirmąją mokslinę kampaniją roveris tyrinėjo kraterio dugną ir rado magminių uolienų, kurios susidaro giliai po žeme iš magmos arba vulkaninės veiklos metu paviršiuje, rašo „Science Alert“.
Vienas iš mėginių pramintas „Wildcat Ridge“ (liet. Laukinės katės ketera)– tai maždaug 1 metro pločio uoliena, kuri greičiausiai susiformavo prieš milijardus metų, purvui ir smulkiam smėliui nusėdus garuojančiame sūraus vandens ežere.
Liepos 20 d. roveris nušveitė dalį „Wildcat Ridge“ paviršiaus, kad galėtų ištirti vietovę prietaisu, vadinamu „Scanning Habitable Environments with Raman & Luminescence for Organics & Chemicals“ (SHERLOC).
NASA roveris „Perseverance“ savo robotizuotą ranką nukreipia aplink uolą, vadinamą „Skinner Ridge“, esančią Marso Jezero krateryje. Šioje mozaikoje, sudarytoje iš kelių nuotraukų, matyti sluoksniuotos nuosėdinės uolienos deltos uolos paviršiuje / NASA/JPL-Caltech/ASU/MSSS
SHERLOC analizė parodė, kad mėginiuose yra tam tikros klasės organinių molekulių, kurios yra susijusios su sulfatų mineralų molekulėmis. Nuosėdinių uolienų sluoksniuose rasti sulfatų mineralai gali suteikti svarbios informacijos apie vandens aplinką, kurioje jie susiformavo.
„Ši koreliacija rodo, kad, ežerui garuojant, šioje vietovėje nusėdo, išliko ir koncentravosi tiek sulfatai, tiek organinės medžiagos, – per spaudos konferenciją sakė SHERLOC mokslininkė Sunadana Sharma. – Mane asmeniškai šie rezultatai labai jaudina, nes atrodo, kad esame tinkamoje vietoje su tinkamais įrankiais labai svarbiu momentu.“
NASA teigė, kad organines molekules sudaro įvairūs junginiai, daugiausia sudaryti iš anglies, o jų sudėtyje paprastai būna vandenilio ir deguonies atomų. Jose taip pat gali būti kitų elementų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ir sieros.
Jezero kraterio delta, kurios nuosėdose yra molio, karbonatų ir organinės medžiagos / NASA/JPL-Caltech/ASU
Nors yra cheminių procesų, kurių metu susidaro šios molekulės ir kuriems nereikia gyvybės, kai kurie iš šių junginių yra cheminės gyvybės sudedamosios dalys. Šių specifinių molekulių buvimas laikomas potencialiu biosignatūru – medžiaga ar struktūra, kuri gali būti praeities gyvybės įrodymas, tačiau taip pat galėjo susidaryti ir nesant gyvybei, rašo „Science Alert“.
NASA ir Europos kosmoso agentūra (ESA) bendradarbiauja planuodamos būdus, kaip į Žemę atgabenti pirmuosius Marso medžiagos mėginius išsamiems tyrimams.
Šie į Žemę grąžinti mėginiai galėtų atsakyti į pagrindinį klausimą: ar Marse kada nors egzistavo gyvybė?