Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje.
Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.
Paminima ir ta diena, kai valandai buvo susiformavusi 4 tūkst. eurų suma už megavatvalandę – tuo metu ta kaina lietė visus elektros energijos tiekėjus ir pardavėjus biržoje.
Pašnekovai nurodo, kad 4 tūkst. Eur/MWh riba yra taikoma tik išimtiniais atvejais, o tuo metu nebuvo pakankamo gamybos ir importo pajėgumo, kad patenkinti šalių suvartojimą.
Didžiausia kaina biržoje skatina konkurencingumą
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paaiškina, kad elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, nes tokia tvarka taikoma visoje ES veikiančiose elektros energijos biržose.
Taryba nurodo, kad Lietuva nuo 2012 m. yra Skandinavijos elektros prekybos biržos „Nord Pool“ narė, kur taikomas vienodas visose šalyse principas dėl kainos nustatymo pagal didžiausio gamintojo ar tiekėjo kainą.
Anot VERT, toks principas sukuria rinkoje efektyvią konkurenciją, kadangi visi gamintojai ir tiekėjai suinteresuoti siūlyti kuo mažesnes kainas norėdami, kad jų pasiūlymai dar būtų priimti parduoti elektros energiją.
„Veikiant tokiam mechanizmui, siūlydami per didelę kainą rinkos dalyviai rizikuotų, kad jų kainos pasiūlymai nebus priimti. Todėl, pavyzdžiui, atsinaujinantys elektros energijos išteklių gamintojai teikia pasiūlymus parduoti elektros energiją net neigiamomis kainomis, t. y. jeigu pasiūla viršija paklausą, tai gamintojas parduoda elektros energija vartotojams ir dar sumoka vartotojui.
Taip pat elgiasi ir gamintojai, kurie dėl technologinių priežasčių negali staiga sustabdyti ir atnaujinti elektros energijos gamybos“, – komentuoja taryba.
Jos teigimu, ilgesnėje perspektyvoje aukštos kainos ir kainos nustatymas pagal didžiausio gamintojo ar tiekėjo kainą skatina investicijas į konkurencingus pigius elektros energijos gamybos šaltinius.
Investuotojai pasirenka įrengti pigiausią generaciją, todėl ilgesnėje perspektyvoje atsiradusi didelė pigių atsinaujinančių gamybos išteklių pasiūla sukurtų žemas elektros energijos kainas.
Tiesa, ES netrukus gali pakeisti tokį elektros kainos nustatymo mechanizmą, nes dėl rekordiškai brangių dujų jas deginant gaminama elektra taip pat pabrango rekordiškai.
Rekordines kainas nulemia „mažai tikėtini įvykiai“
VERT neslepia, kad šiuo metu visoje ES rinkoje susidariusi situacija, kada ženkliai trūksta pigios elektros energijos pasiūlos, o išaugusios gamtinių dujų kainos padidino formuojančių ir gamtines dujas naudojančių gamintojų kainas.
„Todėl ES ir nacionaliniu lygiu nuolat ieškoma aukštų kainų problemos sprendimo ir vertinamos įvairios alternatyvos“, – sako taryba. Ji teigia, kad aukštas rekordines kainas nulemia šiuo metu visoje Europoje vyraujanti „tobulos audros situacija“, t.y. kai vienu metu įvyksta daug mažai tikėtinų įvykių.
VERT įvardina, kad mažai tikėtini įvykiai – tai aukštos dujų kainos, maža vėjo ir vandens generacija, dėl planinių remonto darbų ir aukštos oro temperatūros apribotos tarpsisteminės jungtys ir gamybos pajėgumai (pvz., apriboti gamybos pajėgumai dėl planinių remonto darbų Estijoje – 1120 MW, Latvijoje – 310 MW, Lietuvoje – 60 MW, nuo 700 MW iki 660 MW sumažėjęs „Nord Balt“ jungties su Švedija pajėgumas). „Pagal biržos prekybos sistemą kaina yra formuojama pagal vieną žinomiausių ekonomikos dėsnių – pasiūlos ir paklausos dėsnį. Pagal jį, paprastai sakant, esant produkto trūkumui – produkto kaina brangsta“, – aiškina taryba.
4 tūkst. eurų už MWh – riba?
Vienas iš pavyzdžių – įsimintinoji rugpjūčio 17 d., kai „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose vienai valandai susiformavo maksimali biržoje galima 4 tūkst. Eur/MWh elektros kaina.
VERT teigimu, ji susiformavo dėl situacijos, kai paklausa neatitiko pasiūlos, t. y. rinkoje nebuvo pakankamo kiekio lanksčios gamybos ir importo pajėgumų, kurie galėtų patenkinti šalių suvartojimą. „Tai pat tai reiškia, kad aukciono metu pateikti elektros energijos pardavimo (gamybos) pavedimai neatitiko ar netiksliai atitiko elektros poreikio.
Maksimali 4 tūkst. Eur/MWh riba yra taikoma tik išimtiniais atvejais, kai aukcione nesusikerta paklausos ir pasiūlos kreivės, siekiant subalansuoti paklausai ir pasiūlai, ir apskaičiuoti rinkos kainai“, – komentuoja taryba.
Ji priduria, kad rugpjūčio 17 d. tą valandą visi elektros energijos tiekėjai biržoje, kurie perka elektros energiją, mokėjo tą kainą. Taip pat ir visi elektros energijos pardavėjai biržoje pardavė elektros energiją už šią kainą.
Kreipėsi į „Nord Pool“ dėl paaiškinimo
Pasak VERT, šiuo metu biržos operatorius „Nord Pool“ yra paskelbęs savo vertinimą, kuriame teigiama, kad operatorius atidžiai peržiūrėjo aukciono rezultatus ir gali patvirtinti, kad buvo laikomasi visų procedūrų pagal galiojančias rinkos susiejimo taisykles, o kainos skaičiavimas buvo teisingai atliktas naudojant visose ES šalyse naudojamą „Euphemia“ algoritmą.
„Taip pat viena iš svarbių aplinkybių šiuo atveju yra ta, kad dėl palyginti mažo Baltijos šalių rinkos dydžio pastarosiomis savaitėmis kai kurie dideli blokiniai (kurių lankstumas buvo ribotas) pavedimai buvo paradoksaliai atmesti“, – pamini taryba. Ji paaiškina, kad paradoksaliai atmestas pavedimas – pavedimas, kuris, nors jo pavedimo kaina yra mažesnė už vidutinę rinkos (kliringo) kainą, vis dėlto yra atmetamas prekybos algoritmo.
Motyvuojant tuo, kad priėmus pavedimą, vidutinė rinkos (kliringo) kaina būtų arba sumažėjusi žemiau rinkos dalyvio pateikto pavedimo kainos, arba būtų sumažėjęs prekybos algoritmu apskaičiuotas ekonominis perteklius (angl. welfare). Šiuo metu VERT kartu su Latvijos ir Estijos reguliuotojais yra pateikusi kreipimąsi į „Nord Pool“ dėl paaiškinimų pateikimo apie susiklosčiusią situaciją.
VERT tikina nuolat bendradarbiaujanti su kitomis institucijomis siekiant atliepti rinkos ir vartotojų poreikius.
