Misija „Artemis I“, kurios metu be įgulos bus apskrista aplink Mėnulį, yra tik pirmas žingsnis kosmoso tyrinėjimų linkme. Prieš išsiųsdama pirmuosius žmones į Marsą, NASA nori sugrįžti į Mėnulio paviršių.
Prieš išsiųsdama pirmuosius žmones į Marsą, NASA nori sugrįžti į Mėnulio paviršių, rašo CNN.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Misija „Artemis I“, kurios metu be įgulos bus apskrista aplink Mėnulį, yra tik pirmas žingsnis kosmoso tyrinėjimų linkme.
Paskutinį kartą Mėnulyje su įgula nusileido „Apollo 17“ prieš beveik 50 metų. Paskutinės „Apollo“ misijos rekordas – ilgiausias skrydis į gilųjį kosmosą su įgula siekia 12,5 dienos.
Vykdant programą „Artemis“, kurios tikslas – išlaipinti žmones neištirtuose Mėnulio pietų ašigaliuose, o galiausiai – Marse, astronautai dalyvaus ilgos trukmės giliojo kosmoso misijose.
„Grįžtame į Mėnulį tam, kad išmoktume dirbti, išgyventi“, – šio mėnesio pradžioje per spaudos konferenciją sakė NASA administratorius Bilas Nelsonas.
„Kaip išlaikyti žmones gyvus tokiomis priešiškomis sąlygomis? Be to, ketiname išmokti, kaip panaudoti Mėnulyje esančius išteklius, kad ateityje galėtume kurti daiktus, kai keliausime.“
NASA astronautas Randy Bresnikas šeštadienį vykusiame NASA instruktažo metu aptarė Mėnulio tyrinėjimo svarbą, kaip pasiruošimo išsilaipinimui Marse būdą.
„Marsas nėra ta vieta, kur galima pirmą kartą išbandyti naują įrangą“, – sakė jis. „Pirmiausia ketiname nuvykti į keletą vietinių vietų šiek tiek arčiau.“
Tarptautinėje kosminėje stotyje astronautai gyvena ir dirba jau daugiau kaip 20 metų. Jų patirtis, kuri gali trukti nuo šešių mėnesių iki beveik metų, atskleidė, kaip mikrogravitacijos aplinka veikia žmogaus organizmą.
„Kiekvieną dieną, kurią asmeniškai praleidau kosminėje stotyje, vertinu kaip pasivaikščiojimą po Marsą“, – sakė NASA astronautas Reidas Wisemanas, Johnsono kosminio centro Hjustone Astronautų biuro vadovas. „Štai kodėl mes ten esame. Stengiamės pagerinti gyvenimą Žemėje ir bandome išplėsti žmoniją į mūsų Saulės sistemą.“
2024 m. planuojamoje „Artemis II“ astronautai keliaus panašiu keliu kaip ir „Artemis I“ – apskries Mėnulį didesniu atstumu nei bet kuri iš „Apollo“ misijų. „Artemis III“, planuojama 2025 m. pabaigoje, o žmonės išsilaipins Mėnulio pietiniame ašigalyje, kur nuolat šešėlyje esančiuose regionuose gali būti ledo ir kitų išteklių, galinčių išlaikyti astronautus ilgų pasivaikščiojimų Mėnulyje metu.
Programoje „Artemis“ numatyta Mėnulyje įkurti nuolatinį žmonių buvimą ir pastatyti orbitoje skriejantį Mėnulio postą, vadinamą „Gateway“.
„Norime likti Mėnulio paviršiuje ir mokytis Mėnulio paviršiuje, kad galėtume gauti kuo daugiau mokslinių duomenų ir žinotume, kaip keliausime į Marsą“, – sakė NASA Tyrimų sistemų plėtros misijų direktorato asocijuotasis administratorius Jimas Froidas.
B.Nelsonas pabrėžė, kad „Artemis I“ yra bandomoji misija. Ji tarnauja kaip inauguracinis kosminės paleidimo sistemos raketos, erdvėlaivio „Orion“ ir jo šilumos skydo, taip pat būsimų astronautų apsaugos priemonių ir radiacijos poveikio matavimo skrydis.
Misija turėjo įvykti pirmadienį, tačiau dėl techninių trikdžių perkelta į rugsėjo 3 dieną.
