Telefonas – populiariausias elektronikos prietaisas pasaulyje. Be jo tampa sunku įsivaizduoti kasdienybę, tad natūralu, jog norisi vis greičiau, stabiliau veikiančio ir patogesnio įrenginio. Tačiau, ar susimąstome, kaip dažna telefonų kaita veikia gamtą? 
Telefonas – populiariausias elektronikos prietaisas pasaulyje. Be jo tampa sunku įsivaizduoti kasdienybę, tad natūralu, jog norisi vis greičiau, stabiliau veikiančio ir patogesnio įrenginio. Tačiau, ar susimąstome, kaip dažna telefonų kaita veikia gamtą? Aplinkos apsaugos specialistai tvirtina, kad jei telefonus naujais keistume rečiau, susidarytų dešimtimis ar net šimtais kilogramų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pernai veikiančių telefonų skaičius pasaulyje siekė beveik 15 mlrd. Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mūsų šalyje pernai buvo skaičiuojama 3,7 mln. aktyvių SIM kortelių, o 100 gyventojų jų tenka 133,3. Statistika rodo, kad dažnas iš mūsų naudoja ir po kelis telefonus. Išmaniaisiais telefonais šiandien ne tik palaikome ryšį, bet ir klausome muzikos, atsiskaitome už pirkinius bei naudojame kitokioms pačioms įvairiosioms užduotims atlikti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Būdas sutaupyti 100 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų
„Suskaičiuota, kad žmogus telefoną keičia vidutiniškai kas dvejus metus, tačiau prietaisas per tiek laiko dažniausiai nebūna smarkiai nusidėvėjęs ar sugedęs. Taip pat nustatyta, kad kai telefonas naudojamas 7 metus, o ne 2,5 metų, sutaupoma apie 100 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tad prieš įsigyjant naują prietaisą, vertėtų pagalvoti, ar jo tikrai reikia, o jeigu reikia – būtina tinkamai atsisveikinti su senuoju“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Nebereikalingą, tačiau dar veikiantį telefoną V. Masalienė pataria kam nors atiduoti arba parduoti. Nebeveikiančio vieta – ten, kur surenkamos elektronikos atliekos. V. Masalienė primena ir apie įvairius telefonų priedus – ausines, kroviklius, atsarginius maitinimo šaltinius ir kt.
Nebenaudojamų jų taip pat jokiu būdų negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Priežastis labai rimta – irdami telefonai ar jų priedai į aplinką gali išskirti rūgščių ir kitų kenksmingų, toksiškų, aplinką teršiančių medžiagų. Ypač žmonių sveikatai ir gamtai pavojingi iš elektronikos ir baterijų, akumuliatorių atliekų išsiskiriantys sunkieji metalai – litis, cinkas, švinas, kadmis.
Tinkamai atsisveikinti su telefonais, jų priedais, baterijomis ar kita smulkia elektronika yra labai paprasta. Bene kiekviename prekybos centre galima rasti specialius konteinerius elektronikos ir baterijų atliekoms išmesti. Draugiškas aplinkai talpas smulkios elektronikos ir baterijų atliekoms rinkti užsisakyti gali kiekviena įstaiga ar įmonė visoje Lietuvoje, o talpas nemokamai pristatys ir prižiūrės projekto „Man rūpi rytojus“ komanda.
Talpas užsisakyti galima „Man rūpi rytojus“ tinklapyje. Šiame puslapyje taip pat galima surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo.
„Man rūpi rytojus“ komandos iš gyventojų surinkta nebereikalinga buitinė technika ir elektronikos prietaisai pirmiausiai būna testuojami. Tinkamus bandoma prikelti naujam gyvenimui ir padovanoti tiems, kam jų reikia labiausiai.
Jeigu senos elektronikos ir technikos suremontuoti nepavyksta, tada įrenginiai perdirbami, kad juose esančias vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą.
Visus nebeveikiančius ar nereikalingus elektronikos prietaisus, baterijas, akumuliatorius taip pat galima atiduoti jų platinimo vietose, pristatyti atliekų tvarkytojams arba juos išsikviesti, arba pristatyti į regionines atliekų tvarkymo aikšteles.
