Mokslininkai išsiaiškino galį mažiausiai mėnesiui pagerinti žmonių atmintį, nekenksmingai stimuliuodami tam tikras smegenų sritis elektra. Ekspertai nustatė, kad eksperimente dalyvavusiems savanoriams geriau sekėsi žodžių įsiminimo žaidimuose, kuriais buvo tikrinama jų trumpalaikė – „darbinė“ – ir ilgalaikė atmintis.
Mokslininkai išsiaiškino galį mažiausiai mėnesiui pagerinti žmonių atmintį, nekenksmingai stimuliuodami tam tikras smegenų sritis elektra, rašo BBC.
Ekspertai nustatė, kad eksperimente dalyvavusiems savanoriams geriau sekėsi žodžių įsiminimo žaidimuose, kuriais buvo tikrinama jų trumpalaikė – „darbinė“ – ir ilgalaikė atmintis.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Kol kas dar nėra aišku, kaip šio tyrimo rezultatus būtų galima pritaikyti kasdieniame gyvenime.
Tačiau yra minčių, kad tokia smegenų stimuliacija galėtų padėti seniems žmonėms įveikti su atminties pablogėjimu susijusias problemas, būti taikoma gydant ligas ar rengiantis egzaminams.
Dr. Robertas Reinhartas iš Bostono universiteto stimuliavimo techniką apibūdino kaip „visiškai kitokį požiūrį į smegenų sričių atskyrimą ir jų funkcijos sustiprinimą“, kuris atveria „visiškai naują galimų gydymo metodų sritį“.
Tyrime dalyvavę asmenys mūvėjo elektrodais apraizgytas kepuraites, per kurias buvo leidžiama valdoma elektros srovė, sukelianti nedaugiau nei niežėjimą ar dilgčiojimą, tačiau tiksliai pakeičianti smegenų bangas tikslinėse srityse.
Savanoriai keturias dienas iš eilės dalyvavo 20 minučių trukmės stimuliacijose. Viso tyrimo metu jie turėjo įsiminti žodžių sąrašus, kuriuos vėl buvo paprašyti prisiminti po mėnesio.
Dr. R. Reinharto teigimu, gydymas „gali paskatinti selektyvų atminties pagerėjimą, kuris trunka mažiausiai vieną mėnesį“.
Žurnale „Nature Neuroscience“ paskelbtos jo išvados rodo, kad tie savanoriai, kuriems eksperimento pradžioje buvo sunku atlikti atminties užduotis, pajuto ryškiausią pagerėjimą.
Kaip veikia atmintis
Elektriniai signalai pakeitė smegenų veiklos ritmą – smegenų bangas – tikslinėse srityse.
Mokslininkai mano, kad keturi stimuliavimo seansai sustiprino šiuos modelius ir lėmė ilgalaikį pagerėjimą, nes smegenys prisitaikė ir persijungė, – šis jų gebėjimas vadinamas neuroplastiškumu.
„Tai tarsi susijungimas su vadinamąja smegenų kalba, kuri kalbasi ir bendrauja su savimi per elektrinius impulsus“, – sakė dr. R. Reinhartas.
Tačiau norint sustiprinti įvairių tipų atmintį, reikia skirtingų stimuliacijų.
Darbinė atmintis veikia čia ir dabar. Taip galvoje išsaugoma informacija – tarsi užsirašinėjant dėstytojo žodžius paskaitos metu. Ši atmintis labai svarbi sprendžiant problemas ir priimant sprendimus.
Norint sustiprinti trumpalaikę atmintį, reikia žemo dažnio bangomis stimuliuoti prefrontalinę žievę, esančią priekinėje smegenų dalyje.
Ilgalaikė atmintis yra vieta, kur kaupiame informaciją; taip galime prisiminti savo pirmąją dieną mokykloje ar vestuves.
Norint ją sustiprinti, reikia aukšto dažnio bangomis stimuliuoti parietalinę žievę, esančią nugarinėje smegenų dalyje.
Žodžių žaidimuose, kai reikia įsiminti duotus žodžius, tikrinama darbinė atmintis, o kai juos tenka prisiminti po mėnesio, tikrinama ilgalaikė atmintis.
Visi 150 tyrime dalyvavę asmenys buvo sveiki, neturėjo kognityvinių sutrikimų; jų amžius siekė nuo 65 iki 88 metų.
Užmaršumas dažnai yra vyresnio amžiaus požymis, tačiau ar ši stimuliavimo forma galėtų padėti senstančioms smegenims realiame pasaulyje, ne tik žaidžiant žodžių žaidimus, vis dar nėra aišku.
Demenciją, įskaitant Alzheimerio ligą, sukelia pasiligojusios smegenys ir sparčiai nykstančios smegenų ląstelės, dėl kurių ir kyla atminties problemų.
Mokslininkai bandys išsiaiškinti, ar ši technologija galėtų būti naudojama sergant Alzheimerio liga, kuomet būtų stimuliuojamos išlikusios smegenų ląstelės, taip pat sergant šizofrenija ir obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.
