JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ 2022 metų tyrime apie tvarumą ir kriptovaliutas teigiama, kad vien bitkoinų kasimui per metus suvartojama tiek energijos, kiek jos pagaminama vidutinio dydžio valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose. O štai Kembridžo mokslininkų skaičiavimais vienam bitkoinui iškasti reikia tokio kiekio elektros energijos, kiek pakaktų vidutinio dydžio elektriniam automobiliui nuvažiuoti 1,8 mln. km.
JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ 2022 metų tyrime apie tvarumą ir kriptovaliutas teigiama, kad vien bitkoinų kasimui (angl. mining) per metus suvartojama tiek energijos, kiek jos pagaminama vidutinio dydžio valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose. O štai Kembridžo mokslininkų skaičiavimais vienam bitkoinui iškasti reikia tokio kiekio elektros energijos, kiek pakaktų vidutinio dydžio elektriniam automobiliui nuvažiuoti 1,8 mln. km., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ar žalioji energetika yra atsakymas?
Didelį elektros energijos suvartojimą lemia kriptovaliutų kasimo metodas proof-of-work, kai naudojama specializuota įranga, kuria gaminama pati kriptovaliuta, patvirtinami sandoriai ir užtikrinamas sistemos veikimas – visi šie veiksmai reikalauja daugybės kompiuterinių skaičiavimų, kuriems suvartojama itin daug energijos.
Alternatyvus ir daug mažiau energijos suvartojantis kriptovaliutų kasimo metodas proof-of-stake, kai sandoriai tvirtinami atsitiktinių blokų grandinės tinklo (angl. blockchain network) naudotojų, šiems laikant atitinkamą kriptovaliutos kiekį, kuris panaudojamas kaip įkeitimas.
Naudojant šį metodą, naujas blokas sukuriamas ne pasitelkiant kompiuterių energija, o naudojant jau iškastas kriptovaliutas. Štai „Etheruem Foundation“ teigia, kad eterio blokų grandinėje vietoje proof-of-work metodo pradėjus naudoti proof-of-stake metodą, energijos suvartojimas sumažėtų 99,9 proc., o technologijos funkcionalumas, greitis ir patikimumas išliktų. Vis dėlto, proof-of-work metodas vis dar laikomas saugesniu ir labiau užtikrintu pasirinkimu, nepaisant didesnio įvairių resursų ir įrangos panaudojimo.
Susirūpinimą dėl didelio kriptovaliutų suvartojamo elektros energijos kiekio išreiškė Švedijos finansų rinkos priežiūros institucija, o Europos vertybinių popierių ir rinkos institucija (ESMA) paragino kriptoturto gamintojus pereiti prie mažiau elektros energijos naudojančių gamybos metodų. Sumažinti energijos suvartojimą ir paliekamą anglies dvideginio pėdsaką kriptoindustrija galėtų pereidama prie atsinaujinančios energetikos šaltinių.
Tačiau visam žemynui susiduriant su energetikos išteklių trūkumu, kyla grėsmė, kad atsinaujinančios energijos nepakaks esminėms paslaugoms ir pramonei, juo labiau – kriptoindustrijai. Todėl nuogąstaujant, kad nepavyks pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir iki 2050 metų tapti neutralaus poveikio klimatui ekonomika, jau pasigirsta siūlymų, kad daug elektros energijos reikalaujanti kriptovaliutų gavyba turėtų būti uždrausta.
Ar kriptoindustrija privalės atskleisti su tvarumu susijusią informaciją?
Kol kas su kriptoturtu susijusi veikla ir paslaugos ES lygmeniu nėra prižiūrimos, išskyrus tam tikrus pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Kitaip nei tradicinės finansų rinkos dalyviai (bankai, investicinės bendrovės), kriptovaliutų rinkos žaidėjai nėra įpareigoti atskleisti klientams ir visuomenei su veiklos ir produktų tvarumu susijusios informacijos.
Kriptoindustrijos atstovams taip pat netaikomas reikalavimas įtraukti tvarumo rizikas į bendrą savo rizikos vertinimo sistemą, produktų kūrimo procesus ir vertinti klientų tvarumo poreikius, todėl kriptoturto pirkėjai negauna informacijos, kiek jų investicijos yra tvarios aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu.
Tačiau kriptoindustrija jau turėtų pradėti ruoštis pokyčiams – numatoma, kad 2025 metais su kriptoturtu susijusios paslaugos taps reguliuojamomis, kai Europos Sąjungoje bus priimtas Reglamentas dėl Kripto turto rinkų (angl. Markets in Crypto Assets Regulation (MiCA)). Jį priėmus kriptoindustrijos atstovai turės įgyvendinti finansų rinkos dalyviams keliamus reikalavimus.
Europos Centrinis Bankas šią vasarą publikavo apžvalgą, kurioje atskleidžiama, kad politikos formuotojai galimai reikalaus atsižvelgti į kriptovaliutų tvarumo rizikas institucinių investuotojų kapitalo reikalavimuose ir integruoti šias rizikas į bendrą rizikų valdymo sistemą.
Investuotojai taip pat turėtų įvertinti, ar investavimas į daug elektros energijos reikalaujančias kriptovaliutas atitinka jų tvaraus investavimo tikslus. Neatmestina galimybė, kad teisės aktų leidėjai ateityje imsis griežtų veiksmų, pavyzdžiui, įves reikalavimus atskleisti anglies dvideginio kiekį, anglies dioksido mokestį už kriptovaliutų sandorius ar su kriptovaliutomis susijusių akcijų paketų įsigijimą. Gali nutikti ir taip, kad daug energijos reikalaujantys su kriptoturtu susiję kasimo ir sandorių tvirtinimo metodai apskritai bus uždrausti.
Kaip kriptoverslas gali pasiruošti pokyčiams?
Nepriklausomai nuo to, kada ir koks tiksliai teisinis reguliavimas įsigalios, apie kriptoverslo tvarumą jau dabar vertėtų pradėti galvoti kaip apie galimybę auginti verslo vertę. Tvarumo aspektams vis didesnis dėmesys skiriamas susijungimų ir įsigijimų sandoriuose – potencialūs pirkėjai domisi ne tik ketinamo įsigyti verslo pelningumu ar augimo potencialu, bet taip pat atsižvelgia į tai, ar įsigyja įmonė savo veikloje taiko tvarumo principus.
Klientai taip pat vis dažniau kelia klausimą, ar jų naudojamos paslaugos ir prekės yra žali. Šios tendencijos ateina ir į kriptoindustriją, todėl tie rinkos žaidėjai, kurie kuo anksčiau susimąstys apie potencialias rizikas, turės didesnes galimybes šias rizikas suvaldyti ir toliau augti bei prisidėti prie technologinio progreso.
Kriptoverslams labai svarbu neatidėlioti veiksmų ir nelaukti kol bus priimti ribojimai – kuo anksčiau bus dokumentuoti su kriptoverslo tvarumu susiję įmonės sprendimai, tuo greičiau atsivers galimybė pasinaudoti tvarumo teikiamu konkurenciniu pranašumu.
Visų pirma kiekvienas verslas turėtų atsakyti sau į su tvarumo reikalavimais susijusius klausimus: kokie reikalavimai verslui jau dabar yra privalomi; ar galima pasinaudoti gerąja praktika; su kokiomis rizikomis verslas susiduria; kiek laiko ir finansų kainuotų įgyvendinti pokyčius.
Atsakius į šiuo klausimus ir parengus planą, gali tekti peržiūrėti, koreguoti ar parengti su tvarumu susijusią strategiją, vidinę dokumentaciją, su dokumentais supažindinti klientus, partnerius ir investuotojus, galbūt su tvarumu susijusius principus įtraukti į su partneriais sudaromas sutartis.
Tvarumo klausimai turėtų tapti įprasta įmonės verslo veiklos dalimi – juos reikėtų įtraukti į valdybos ar vadovybės darbotvarkę bei reguliariai apsvarstyti. Tai padės ne tik pasirengti galimam griežtesniam reguliavimui, bet ir atliepti investuotojų lūkesčius.
Komentavo teisės firmos „Sorainen“ advokatė Vitalija Impolevičienė ir teisininkė Akvilė Jurkaitytė.
