Vilniuje, Valstybės pažinimo centre, lankytojams pristatytas paveikslas, kuriame pavaizduotas vienas žymiausių Lietuvos menininkų – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Meno kūrinys ypatingas tuo, jog jame pirmą kartą panaudota DNR inkrustavimo technologija. Idėjos autoriai sako, kad kūrinys sujungia mokslą, meną ir valstybingumą.
Vilniuje, Valstybės pažinimo centre, lankytojams pristatytas paveikslas, kuriame pavaizduotas vienas žymiausių Lietuvos menininkų – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Meno kūrinys ypatingas tuo, jog jame pirmą kartą panaudota DNR inkrustavimo technologija. Idėjos autoriai sako, kad kūrinys sujungia mokslą, meną ir valstybingumą.
Paveikslas / LRT stop kadras
Bendradarbiauti mokslininkų genetikų pakviestas menininkas Tadas Sokolovas sutiko nutapyti pirmą paveikslą, turintį išskirtinį DNR kodą. Poparto atstovas sako paveikslui Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atvaizdą pasirinko neatsitiktinai – paveikslas unikalus kaip ir Čiurlionis.
„Kai paveikslas turi savo DNR, jo nukopijuoti tampa neįmanoma. Tai vienintelis toks pasaulyje paveikslas su tokia technologija. Taip pat pačiame DNR yra įrašyta informacija. Tai reiškia, kai į atmintuką ar diską įrašyti Čiurlionio 196 paveikslai, patys paveikslai įkoduoti į DNR, o pats DNR įmaišytas į paveikslo sudedamąsias dalis“, – LRT TELEVIZIJAI sako medijos inžinierius, tapytojas T. Sokolovas.
Pasak idėjos autorių dėl skaitmeninio žymens, esančio paveikslo sudėtyje, jis negali būti suklastotas. Kodui nuskaityti reikalinga speciali laboratorinė įranga – kokia ji, paaiškėtų iššifravus vieną iš užrašų paveiksle.
Pati idėja, kilusi dviem genetikams Lukui Žemaičiui ir Ignui Galminui, pasiskolinta iš gamtos. Mokslininkai sukūrė skaitmeninį DNR prototipą, savyje galintį laikyti didelį informacijos kiekį.
„Iš esmės gamta saugo informaciją DNR pavidalu kiekviename gyvame organizme, tai skaitmeninę, kompiuterinę informaciją lygiai taip pat gali išsaugoti DNR, kompiuteris turi vienokia kalbą, vientukų, nuliukų, o gamta turi 4 molekulių, 4 DNR sudedamųjų raidžių. Tą patį principą perkeli į DNR ir laboratorijoje pagamini iš esmės dirbtinę DNR molekulę, kurią nuskaitę tu gali atgal paversti į kompiuterinį kodą“, – aiškina genetikas L. Žemaitis.
Technologijos kūrėjai sako norėję pasitelkę meno kalbą visuomenei suprantamai pristatyti genetikos mokslo pažangą ir galimybes. Į vieną gramą DNR galima įrašyti milijardą terabaitų informacijos.
Be to, DNR molekulėse išsaugoti duomenys gali išlikti šimtus tūkstančių metų. Taigi visi, žvelgiantys į šį paveikslą, tam tikra prasme žvelgia į šios pirmus žingsnius žengiančios technologijos ateitį.
„Ši technologija yra pritaikoma kuro žymėjime, yra pirmosios kompanijos, kurios žymi būtent DNR kurą, kad atsektų jo kelią, yra žymimi brangūs dirbiniai deimantai, bet tai, kaip ir minėjo, ši technologija tik besivysto, galimybės plačios. Vienas iš tokių pritaikymų yra farmacijos pramonė ar ypač brangių kompiuterinių dalių, kažkokių mikrolustų gamyboje, užtikrinant autentiškumą 100 proc.“, – teigia genetikas I. Gelminas.
Praeitais metais tie patys mokslininkai Lietuvai padovanojo neeilinę dovaną – Lietuvos himną, įrašytą DNR molekulėje. Jie idėją įtraukė ir į šį darbą – DNR užkoduotas šiame paveiksle pavaizduoto patefono dažuose.
