Praėjus dešimčiai metų po Higso bozono atradimo, Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas, siekdamas atskleisti daugiau paslapčių apie tai, kaip veikia Visata, netrukus pradės smūgiuoti protonus iki šiol neregėtu energijos lygiu, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Didžiausias ir galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas po trejų metų pertraukos vėl pradėjo veikti balandžio mėnesį, kai buvo atliekami atnaujinimo darbai rengiantis trečiajam paleidimui.
Nuo antradienio beveik ketverius metus jis veiks visą parą, o jo energija bus rekordinė – 13,6 trilijono elektronvoltų, praėjusią savaitę spaudos konferencijoje paskelbė Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN).
Juo du protonų – atomo branduolio dalelių – pluoštai bus siunčiami priešingomis kryptimis beveik šviesos greičiu aplink 27 kilometrų ilgio žiedą, užkastą 100 metrų gylyje po Šveicarijos ir Prancūzijos siena.
Gautus susidūrimus fiksuos ir analizuos tūkstančiai mokslininkų, kurie dalyvaus daugybėje eksperimentų, skirtų tamsiosios energijos ir kitoms fundamentalioms paslaptims tirti.
„Siekiame, kad ATLAS ir CMS eksperimentų metu per sekundę įvyktų 1,6 mlrd. protonų-protonų susidūrimų“, – sakė CERN greitintuvų ir technologijų vadovas Mike'as Lamontas.
Šį kartą protonų pluoštai bus susiaurinti iki mažiau nei 10 mikronų – žmogaus plauko storis yra apie 70 mikronų – siekiant padidinti susidūrimų greitį, pridūrė jis.
Nauja energijos norma leis toliau tirti Higso bozoną, kuris Didžiajame hadronų greitintuve pirmą kartą pastebėtas 2012 m. liepos 4 d.
Šis atradimas iš dalies sukėlė revoliuciją fizikoje, nes bozonas atitiko Standartinį modelį – pagrindinę teoriją apie visas pagrindines daleles, iš kurių sudaryta materija, ir jas valdančias jėgas.
Tačiau keli naujausi atradimai sukėlė klausimų dėl Standartinio modelio, o naujai atnaujintame greitintuve Higso bozonas bus nagrinėjamas nuodugniau.
„Higso bozonas yra susijęs su keletu giliausių atvirų fundamentaliosios fizikos klausimų“, – sakė CERN generalinė direktorė Fabiola Gianotti, kuri prieš dešimtmetį pirmą kartą paskelbė apie bozono atradimą.
Lyginant su pirmuoju greitintuvo paleidimu, kurio metu buvo atrastas bozonas, šį kartą susidūrimų bus 20 kartų daugiau.
„Tai labai didelis padidėjimas, atveriantis kelią naujiems atradimams“, – sakė M. Lamontas.
CERN mokslinių tyrimų ir skaičiavimų skyriaus vadovas Joachimas Mnichas teigė, kad apie bozoną dar daug ką reikia sužinoti.
„Ar Higso bozonas iš tiesų yra fundamentalioji dalelė, ar tai sudėtinė dalelė?“ – klausė jis.