Remiantis tyrimu, paprasta neinvazinė akių patikra, kartu su kita informacija, gali padėti numatyti širdies priepuolio riziką, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mokslininkai nustatė, kad tradicinius klinikinius duomenis papildžius informacija apie tinklainės kraujagyslių būklę, galima geriau nustatyti širdies priepuolio riziką, palyginti su įprastais modeliais, kuriuose analizuojami tik demografiniai duomenys.
Pranešimo, kuris buvo pristatytas Vienoje vykusioje Europos žmogaus genetikos draugijos metinėje konferencijoje, anotacijoje jie išsamiai aprašo, kaip, naudodamiesi duomenimis iš „JK Biobank“ duomenų bazės, kurioje saugomi įrašai apie 500 000 žmonių sveikatą ir gyvenimo būdą, apskaičiavo fraktaliniu matmeniu vadinamą matą.
Tuomet jie įjungė šį matą į bendrą modelį kartu su tokiais veiksniais kaip amžius, lytis, sistolinis kraujospūdis, kūno masės indeksas ir rūkymas, pasirinkę duomenų bazėje vėliau širdies priepuolį (dar vadinamą miokardo infarktu) patyrusių žmonių tinklainės atvaizdus.
„Nuostabu tai, kad mūsų pasiūlytas modelis padeda geriau klasifikuoti „JK Biobank“ duomenų bazėje atrinktus tyrimo dalyvius, pasižyminčius maža ar didele miokardo infarkto rizika, palyginti su šiuo metu naudojamais modeliais, kurie atsižvelgia tik į demografinius duomenis, – aiškina Edinburgo universiteto Usherio ir Roslin institutų doktorantė, tyrimo autorė Ana Villaplana-Velasco. – Mūsų modelis tapo dar tikslesnis, įtraukus duomenis apie genetinį polinkį patirti miokardo infarktą.“
Tyrėjų teigimu, jų analizė parodė, kad tarp fraktalinio matmens ir miokardo infarkto yra bendras genetinis pagrindas.
Vidutinis širdies priepuolio amžius yra 60 metų, o mokslininkai nustatė, kad, naudojantis jų modeliu, tiksliausią prognozę galima gauti likus daugiau nei penkeriems metams iki širdies smūgio. Jie tikisi, kad ateityje paprastas tinklainės tyrimas suteiks pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti rizikos grupei priklausančius asmenis.
„Atrodytų, kad būtų tikslinga apskaičiuoti individualizuotą miokardo infarkto riziką vyresniems nei 50 metų žmonėms, – sako A. Villaplana-Velasco. – Tai leistų gydytojams parekomenduoti savo pacientams, kaip šią riziką sumažinti, pavyzdžiui, mesti rūkyti ir palaikyti normalų cholesterolio lygį bei kraujospūdį.“
Tyrėjai mano, kad tikėtina, jog ir daugiau ligų gali turėti unikalų tinklainės kitimo profilį, todėl jų išvados gali būti naudingos, nustatant polinkį į jas. A. Villaplana-Velasco teigia norinti pakartoti analizę atskirai vyrams ir moterims, kad išsiaiškintų, ar lyčiai būdingas širdies priepuolio modelis gali pasiūlyti geresnę rizikos klasifikaciją.
„Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad galutinai įsitikintumėme, jog šis prognozės metodas yra garantuotas, – sako Didžiosios Britanijos širdies fondo medicinos direktorius profesorius Nileshas Samani. – Taip pat reikės įdėti dar nemažai darbo, norint suprasti šio požiūrio pagrįstumą ir nustatyti, kaip geriausiai būtų įtraukti akių tinklainės tyrimus į įprastinę klinikinę praktiką.“
Kardiologas, Londono imperatoriškojo koledžo genominės medicinos dėstytojas ir Medicinos tyrimų tarybos tyrėjas dr. Jamesas Ware`as perspėjo, kad tyrimas kol kas nebuvo recenzuotas ir kad jo anotacijoje pateikiama palyginti nedaug informacijos, tačiau pridūrė, kad „visuotinai pripažįstama, jog tinklainė suteikia unikalią galimybę tiesiogiai vizualizuoti kraujagysles ir įvertinti jų būklę. Tokie metodai, kai, siekiant aptikti subtilius kraujagyslių ypatumus, leidžiančius numatyti būsimas širdies ligas, pasitelkiamas kompiuterinis matymas ir (arba) mašininis mokymasis, atrodo daug žadantys“.