Informacinių šaltinių gausa, daugialypis pasaulio vaizdavimas, nuomonių įvairovė – į tokią komunikacijos ekosistemą pakliūti tikisi socialinių tinklų vartotojai. Vis dėlto naršydami socialiniuose tinkluose neretai atsiduriame gana uždarame rate – naujienų sraute mums siūlomi tik įrašai ir puslapiai, panašūs į tuos, kuriems anksčiau paspaudėme „patinka“, o alternatyvią informaciją tikslingai susirandame nebent patys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dėl vartotoją nuo įvairiapusiškos informacijos izoliuojančio efekto šis fenomenas vadinamas socialinių tinklų burbulu. LRT.lt kalbinti ekspertai aiškina, kaip tokie burbulai susiformuoja, kokią įtaką žmogaus pasaulio įsivaizdavimui jie turi ir kuo jie palankūs dezinformacijos plitimui.
Burbulai – algoritmų išnaudojamų duomenų pasekmė
Filtrų burbulo (angl. filter bubble) terminą dar 2011 metais pasiūlė interneto aktyvistas Eli Pariseris, išreiškęs susirūpinimą internete vykstančiu informacijos filtravimu. Tais pačiais metais savo TED kalboje E. Pariseris tikino, kad nors internete sklando precendento neturintis informacijos kiekis, mus pasiekia tik labai maža ir specifinė jos dalis. Aktyvisto teigimu, tai lemia „nematomas, algoritminis tinklo redagavimas“, kai „internetas rodo mums tik tai, ką jis mano, kad norime matyti, bet nebūtinai tai, ką turėtume pamatyti.“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros docentas dr. Ignas Kalpokas LRT.lt portalui aiškino, kad socialinių tinklų burbulų susiformavimo procese struktūrinis-technologinis socialinių tinklų aspektas yra svarbus, o turinio valdymo algoritmai atlieka pagrindinį vaidmenį paskirstant, koks turinys pateks į vartotojų naujienų srautą.
Vis dėlto, anot I. Kalpoko, čia svarbus ir žmogiškasis faktorius – vartotojus pasiekia toks turinys, kuris labiausiai susijęs su jų pačių demografinėmis savybėmis ir socialinių tinklų vartosena.
„Tas turinio skirstymas nėra atsitiktinis – jis remiasi tų pačių vartotojų duomenimis, leidžiančiais nustatyti jų interesus, psichologines savybes, politines ideologijas ir kitus dalykus, galinčius indikuoti, jog konkretus turinys patiks konkrečiam vartotojui. Kuo daugiau matysime turinio, kuris mums patinka, atitinka išankstinius nusistatymus ir panašiai, tuo daugiau patirsime pasitenkinimo ir daugiau laiko praleisime toje socialinių medijų platformoje“, – tikino VDU docentas.
Algoritmų veikimo principas, kai turinys rūšiuojamas besiremiant pačių vartotojų savybėmis ir interesais, smarkiai sumažina galimybę naujienų sraute aptikti alternatyvią informaciją, neatitinkančią vartotojo nuostatų. Kaip teigia I. Kalpokas, kitokio turinio, pavyzdžiui, skirtingų nuomonių, socialiniuose tinkluose ieškoti tektų patiems.
„Net jei mūsų draugų nuomonės išsiskiria, o mes sekame skirtingas ideologijas palaikančias žiniasklaidos priemones, matysime ne visą turinio įvairovę, o tik tą jos dalį, kuri atitinka mūsų nuomonę. Vadinasi, mes patys, kaip vartotojai, turime mažai galimybių paįvairinti savo informacijos vartojimą – nebent patys savarankiškai ir tikslingai ieškosime mūsų pažiūroms prieštaraujančios informacijos, o tai tikrai nėra daugiausiai pasitenkinimo teikiantis veiksmas“, – LRT.lt pasakojo mokslininkas.
Socialiniai burbulai daro įtaką visuomenės poliarizacijai
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto asistentė, medicinos psichologė dr. Vita Mikuličiūtė LRT.lt portalui aiškino, kad nuomonių įvairovės nebuvimas socialinių tinklų burbule daro didelį poveikį individo pasaulio suvokimui. Individui susidaro įspūdis, kad jo nuomonė visuomenėje yra dominuojanti, o kitokios pažiūros – kraštutinės. Tokia nuomonių poliarizacija – visuomenei pavojingas reiškinys.
„Diskusija grupėje su panašiai manančiais sustiprina išankstinę žmonių poziciją. Kitais žodžiais tariant, kai grupės nariai diskutuoja apie tam tikrą reiškinį, jų nuomonė šio reiškinio klausimu radikalėja. Pavyzdžiui, jei tarpusavyje diskutuoja skiepų priešininkai, jų pasipriešinimas skiepams dar labiau padidėja.
Žmonės nemėgsta informacijos, kuri prieštarautų jų įsitikinimams, nes tai reiškia, kad reikia modifikuoti jau egzistuojančias mąstymo struktūras, o modifikavimas yra sudėtingas ir nemalonus procesas. Dėl šios priežasties žmonės dažniausiai atmeta net nesvarstę tai, kas neatitinka jo ar jos nuomonės. Socialinių tinklų kontekste toks atmetimas dar lengvesnis, nes žmogus žino, kad kitą nuomonę turinčio žmogaus nereikės sutikti realybėje, turėti su juo kokių nors bendrų reikalų, todėl konfliktas gali būti labai aštrus“, – dėstė medicinos psichologė.
Nuolatinis tam tikros nuomonės pasikartojimas, kurį skatina socialinių tinklų burbulai, gali turėti įtakos ir individo, kurio nuomonė dar nėra tvirtai susiformavusi, mąstysenai. Pavyzdžiui, kaip teigia Davidas G. Randas, Masačiusetso technologijos instituto (MIT) vadybos mokslo ir smegenų bei pažinimo mokslų profesorius, informacijos pasirodymo naujienų sraute dažnumas yra vienas iš faktorių, lemiančių vartotojų pasitikėjimą ja kaip absoliučia tiesa. Šiai minčiai pritaria ir dr. Vita Mikuličiūtė.
„Kuo dažniau mes susiduriame su tam tikra informacija, tuo ji mums atrodo teisingesnė. Pavyzdžiui, viename tyrime vyresnio amžiaus žmonėms kelis kartus buvo pakartota, kad teiginys „Ryklio kremzlės gydo artritą“ nėra teisingas. Po kelių savaičių tiems patiems tyrimo dalyviams buvo pateiktas sąrašas teiginių. Visi teiginiai tyrimo dalyviams buvo negirdėti, išskyrus vieną: „Ryklio kremzlės gydo artritą.“ Dalyviams reikėjo pažymėti, kurie teiginiai yra teisingi, o kurie – klaidingi. Tyrimo dalyviai, kurie anksčiau girdėjo, jog „Ryklio kremzlės gydo artritą“ nėra teisingas, jį žymėdavo kaip teisingą.
Autoriai daro išvadą, kad mums tiesiog užtenka kelis kartus išgirsti informaciją, nesvarbu, kokiame kontekste ji buvo pateikta, kad automatiškai imtume labiau tikėti jos teisingumu. Tas pats galioja ir socialiniams burbulams. Jei mes tam tikrose „Facebook“ grupėse girdime, kad karas prieš Ukrainą yra teisingas, po kiek laiko imsime tuo įtikėti, ypač jei nesusiduriame su kitokiomis nuomonėmis“, – LRT.lt kalbėjo VU Psichologijos instituto asistentė.
Socialiniai burbulai – palanki terpė dezinformacijai
Dabartiniame Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste socialinių tinklų burbulų fenomenas įgauna ypatingą reikšmę. Kremliaus propagandą skleidžiantys veikėjai gali nesudėtingai išnaudoti algoritmų veikimo principus ir sukurtame burbule platinti melagingus naratyvus, pavyzdžiui, kad karas Ukrainoje skirtas pandemijos sąmokslui nuslėpti ar kad Ukrainos naciai žudė civilius Donbase.
VDU docento I. Kalpoko teigimu, socialinių tinklų burbulų palankumo dezinformacijai esmė ta, kad burbulai sukuria įsivaizduojamą nuomonės monopoliją ir atriboja vartotojus nuo šaltinių, skleidžiančių alternatyvią informaciją. Pasak mokslininko, propagandos skleidėjai gali veikti dviem būdais – arba pasinaudoti jau susiformavusiu socialiniu burbulu, arba dirbtinai sukurti naują.
Dr. I. Kalpokas aiškino, kad pirmuoju atveju dezinformacijos platintojai infiltruojasi į socialinių tinklų burbulus, kuriuose dominuojančios nuomonės gali būti palankios jų naratyvams, ir bando dezinformaciją susieti su tomis nuomonėmis. Tikimybė tokiu būdu į savo pusę palenkti daugumą burbule esančių vartotojų yra gana didelė.
Antruoju atveju, anot mokslininko, žaidžiama su pačiais socialinių medijų platformų algoritmais. Po sąmoningai skleidžiamomis dezinformacijos žinutėmis sukuriamas apgaulingas visuomenės palaikymas: netikros paskyros aktyviai komentuoja ir dalinasi įrašais.
„Siekiama sukelti populiarumo įspūdį bei, o tai ne mažiau svarbu, apgauti turinio valdymo algoritmus, kurie reaguoja į populiarumą kaip svarbų atrankos kriterijų. Kai susikaupia kritinė masė autentiškų tokio turinio sekėjų, galima kalbėti apie burbulo užuomazgas“, – tvirtino I. Kalpokas.
Turinio valdymo algoritmų sukurtuose socialiniuose burbuluose atsidūrę vartotojai pasiekia tik vienpusišką, dezinformaciją skleidžiantį turinį. Dėl nuolatinio jo pasikartojimo jų pačių nuomonė radikalėja ir darosi vis sudėtingiau įtikinti juos esant priešingai.
„Žmonės gali tiesiog užsidaryti sąmokslo teorijų ar panašiose bendruomenėse. O kadangi tokios bendruomenės suteikia nuolatinį nuomonių bei įsitikinimų patvirtinimą, suteikia pasitenkinimą, „iškrapštyti“ žmones iš ten tampa labai sunku“, – kalbėjo VDU mokslininkas.