Naujas tyrimas rodo, kad naudojant kai kuriuos kosminius objektus įmanoma įveikti erdvėje didžiulius atstumus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Norėdami pakankamai greitai patekti į artimiausią žvaigždžių sistemą „Kentauro Alfa“, žmonės turi naudoti erdvėlaivius, kurie skraido šviesos greičiu. Ir tada tai užtruktų daugiau nei 4 metus. Nenaudojant tokių variklių, tai truktų dešimt kartų ilgiau. Tačiau kas atsitiktų, jei kelionėms į kosmosą naudotume ne dirbtinai sukurtą, o žinomą natūralų kosminį objektą? Kaip tai įmanoma padaryti, nes galbūt nežemiškos civilizacijos jau naudoja šį metodą, naujame tyrime aiškino amerikiečių mokslininkė, praneša „ScienceAlert“.
Žmonijos technologiniai laimėjimai dar negali leisti jai tarpžvaigždinių kelionių. Žmogus dar net nebuvo Marse. Tačiau gali susidaryti situacija, kai žmonijai tiesiog teks ieškotis naujų namų. O gyventi tinkama planeta gali būti kažkur kitoje žvaigždžių sistemoje.
Fizikos ir astronomijos mokytoja Irina Romanovskaja iš Hiustono bendruomenės koledžo (JAV) savo moksliniame straipsnyje teigia, kad žmonijai reikės išskristi iš mūsų žvaigždės sistemos, kai Saulė taps raudonąja milžine ir grasins sunaikinti Žemę.
Tačiau galbūt nežemiškos civilizacijos jau susidūrė su panašia problema savo namuose ir panaudojo neįprastą būdą keliauti kosmose.
I. Romanovskaja mano, kad tarpžvaigždinėms kelionėms nebūtina naudoti erdvėlaivio. Vietoj to galite naudotis laisvai plaukiojančių arba „atstumtųjų“ planetų „paslaugomis“, kurios dar vadinamos našlaitėmis arba valkatomis. Galbūt nežemiškos civilizacijos tai jau darė arba daro.
„Manau, kad nežemiškos civilizacijos galėtų naudoti laisvai plaukiojančias planetas kaip tarpžvaigždinį transportą, kad pasiektų, tyrinėtų ir kolonizuotų kitas planetų sistemas“, – sako I. Romanovskaja.
Ir net jei ši planeta nėra tinkama gyvybei, nežemiškos civilizacijos technologinis lygis gali sudaryti sąlygas joje sukurti būtinas ir patogias sąlygas. Nors geriau, kai planeta yra tinkama gyventi.
Manoma, kad „atstumtoji“ planeta yra tarpžvaigždinis objektas, kuris nėra gravitaciškai susietas su jokia žvaigžde ir laisvai juda erdvėje. Tokios planetos galėjo būti išmestos iš savo žvaigždžių sistemų arba atsirasti taip pat, kaip ir susiformuoja žvaigždės.
I. Romanovskajos teigimu, yra 4 variantai, kaip nežemiškos civilizacijos gali panaudoti „atstumtąją“ planetą kaip transporto priemonę.
Pirmas scenarijus
Mokslininkai mano, kad vien mūsų galaktikoje gali būti iki 50 milijardų pasimetusių planetų. Pagal pirmąjį scenarijų ateivių civilizacija galėtų panaudoti planetą, kuri praskrido arti jų gimtojo pasaulio.
„Manau, kad Oorto debesis (sferinis Saulės sistemą supantis regionas) gali būti pasimetusių planetų šaltinis. Kažkas panašaus gali būti ir svetimos civilizacijos gimtojoje žvaigždžių sistemoje“, – sako I. Romanovskaja.
Mokslininkė mano, kad laisvai plūduriuojančios planetos praeityje pagal kosminius standartus buvo praskriejusios arti mūsų Saulės sistemos ir galbūt tai dar įvyks ateityje.
Nepaisant to, kad toks darinys kaip Oorto debesis yra toli, pažangi ateivių civilizacija galėtų ten patekti, jei pastebėtų „atstumtąją“ planetą.
Antras scenarijus
Pagal antrąjį scenarijų ateivių civilizacija galėtų panaudoti savo technologijas, kad nukreiptų pasimetusią planetą priartėti prie jų pasaulio. Ir jei planeta pasirodytų netinkama gyventi, planetos teraformavimo procesas galėtų viską pakeisti.
Trečias scenarijus
Šis variantas siejamas su objektais išorinėje nežemiškos civilizacijos žvaigždžių sistemos dalyje.
„Tokio objekto pavyzdys – mūsų Saulės sistemoje esanti nykštukinė planeta „Sedna“, kurios orbita labai pailga, todėl jos atstumas nuo Saulės svyruoja nuo 76 astronominių vienetų (atstumas nuo Saulės iki Žemės) iki 937 astronominių vienetų. Planeta padaro visišką apsisukimą aplink Saulę per maždaug 11 tūkst. metų. Turint reikiamą technologiją ir laiko pasiruošti, tokį objektą būtų galima paversti civilizacijos gelbėjimo laivu“, – sako I. Romanovskaja.
Norėdami tai padaryti, kaip ir ankstesnėje versijoje, turite perkelti šią planetą arčiau išsivysčiusios civilizacijos namų pasaulio.
Ketvirtasis scenarijus
Kai žvaigždė patenka į naują savo evoliucijos etapą ir pradeda virsti raudonąją milžine, ji plečiasi. Tai reiškia, kad kai kurie prie jos esantys objektai gali būti išmesti iš žvaigždės sistemos ir tapti laisvai skraidančiomis planetomis.
„Jei nežemiškos civilizacijos galėtų tiksliai nustatyti, kada šie objektai bus išmesti kaip „atstumtosios“ planetos, jos galėtų juos iš anksto paruošti ir patraukti nuo mirštančios sistemos“, – sako I. Romanovskaja.
Pasak mokslininkės, visi siūlomi variantai tokią planetą laiko tik tarpžvaigždine transporto priemone, o ne nuolatine civilizacijos gyvenamąja vieta. Kelionė į kolonizaciją
Tačiau, kita vertus, mokslininkė mano, kad civilizacija tokia transporto priemone gali naudotis ne tik tada, kai jai gresia mirtis. Tokiu būdu nežemiškas intelektas gali keliauti po galaktiką ir kolonizuoti kitus pasaulius.
„Jei nežemiškos civilizacijos daro bent kažką panašaus, mes galime aptikti jų egzistavimą, nes šiose planetose jos tikrai paliks savo pėdsakus technosignatūrų ar kitų artefaktų pavidalu“, – sako I. Romanovskaja.