Marse, kaip žinote, nuolat kyla galingos dulkių audros. Dažniausiai jos atsiranda vasarą pietiniame planetos pusrutulyje. Tačiau šios audros gali pasirodyti ir kitais sezonais ir apimti visą planetą. Nuo tokios audros nukentėjo kinų roveris „Zhurong“, taip pat NASA marsaeigiai. Po galingos dulkių audros 2018 m. užgeso „Opportunity“ įrenginys.
Kaip dažnai nutinka, Saulės sistema neapsiėjo be Saulės įtakos. Naujas amerikiečių mokslininkų tyrimas rodo, kad galingų dulkių audrų Marse priežastis – ryškus energijos disbalansas tarp sezonų ir net tarp dienos ir nakties, praneša „Space“.
© NASA
Marse, kaip žinote, nuolat kyla galingos dulkių audros. Dažniausiai jos atsiranda vasarą pietiniame planetos pusrutulyje. Tačiau šios audros gali pasirodyti ir kitais sezonais ir apimti visą planetą. Nuo tokios audros nukentėjo kinų roveris „Zhurong“, taip pat NASA marsaeigiai. Po galingos dulkių audros 2018 m. užgeso „Opportunity“ įrenginys.
Mokslininkai jau seniai bandė suprasti, iš kur randasi energija, kuri skatina šių galingų dulkių audrų judėjimą Marse. Ir tyrinėtojai jau susiejo Saulės energiją su tuo, kas vyksta Raudonojoje planetoje.
© NASA
Naujo tyrimo metu Hiustono universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad galingų dulkių audrų atsiradimo priežastis yra disbalansas tarp Saulės energijos, kurią sugeria Marsas, ir jo išskiriamos šiluminės energijos, kuri patenka atgal į kosmosą.
„Manome, kad vienas iš dulkių audrų Marse atsiradimo mechanizmų yra toks, jog Marsas sugeria daugiau energijos nei pagamina“, – sako Ellen Creasey iš Hiustono universiteto (JAV).
Naujam tyrimui mokslininkai naudojo duomenis iš erdvėlaivio „Mars Global Surveyor“, kuris tyrė Marsą 1996–2006 metais, taip pat duomenis iš marsaeigių „Curiosity“ ir Marse vis dar veikiančio „InSight“ nusileidimo įrenginio. Pastarasis, beje, labai smarkiai nukentėjo nuo kitos dulkių audros ir šią vasarą nutrauks savo darbą.
Ryšys tarp planetos šilumos sugerties ir išsiskyrimo vadinamas šilumos balansu. Kiekviena planeta tuo atžvilgiu yra skirtinga. Pavyzdžiui, Jupiteris ir Saturnas gauna mažai saulės šilumos, tačiau išskiria daug daugiau savo vidinės šilumos.
Žemėje šis rodiklis beveik toks pat: kiek šilumos planeta gauna iš Saulės, tiek jos išskiria į kosmosą. Taip yra iš dalies todėl, kad mūsų vandenynai ir atmosfera gali sulaikyti ir perskirstyti šilumą aplink planetą.
Anksčiau buvo manoma, kad Marsas turi nedidelį disbalansą tarp sugertos ir išleidžiamos šilumos. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad taip nėra, o tai lemia reikšmingus skirtumus tarp dviejų Marso pusrutulių, ypač vasarą pietuose ir žiemą šiaurėje.
Tyrimo metu mokslininkai atkreipė dėmesį į „Mars Global Surveyor“ duomenis apie galingą dulkių audrą, kuri 2001 metais nušlavė visą Marsą. Paaiškėjo, kad per audrą tarp šiaurinio ir pietinio Raudonosios planetos pusrutulių buvo didelis energijos disbalansas. Papildomos šilumos, kurią sugerdavo pietinis planetos pusrutulis, pakako pamaitinti galingoms dulkių audroms. Mokslininkai taip pat nustatė, kad Marse taip pat yra energijos disbalansas tarp dienos ir nakties meto. Šiluma, kurią planeta išskiria per dieną, buvo mažesnė nei šiluma, kuri išsiskyrė naktį.
Tyrinėtojai nustatė, kad dalis šio disbalanso priežasčių yra šilumą sugeriančių dulkių, kurios yra atmosferoje per audrą, buvimas, tačiau pagrindinė priežastis yra vandenynų arba tankios atmosferos Marse trūkumas.
Marse kadaise buvo vandenynai ir storesnė atmosfera, tačiau vandenynai išdžiūvo daugiau nei prieš 3 milijardus metų o atmosfera tikriausiai pabėgo į kosmosą. Mokslininkai mano, kad energijos disbalansas ir dėl to kylančios dulkių audros yra klimato kaitos Marse pasekmė. Kažkas panašaus gali nutikti Žemei.
