Šiuolaikiniai fizikiniai dėsniai sako, kad nei žmogus, nei joks objektas, turintis masę, negali judėti erdvėje greičiu, viršijančiu šviesos greitį. Bet kaip visada turi būti taisyklės išimtis. Yra hipotetinių dalelių, kurios tikriausiai galėtų tai padaryti, ir jos netgi gali keliauti laiku.
Šiuolaikiniai fizikiniai dėsniai sako, kad nei žmogus, nei joks objektas, turintis masę, negali judėti erdvėje greičiu, viršijančiu šviesos greitį. Bet kaip visada turi būti taisyklės išimtis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Yra hipotetinių dalelių, kurios tikriausiai galėtų tai padaryti, ir jos netgi gali keliauti laiku. Samas Baronas iš Australijos katalikų universiteto savo straipsnyje „The Conversation“ kalbėjo apie tai, kas yra šios dalelės ir apie galimybę judėti erdvėje didesniu nei šviesos greičiu.
Pagal Alberto Einšteino reliatyvumo teoriją, šviesos greitis yra universali riba visiems visatos objektams, turintiems masę. Ši teorija teigia, kad tokie objektai netgi negali įsibėgėti iki šviesos greičio.
„Norint pagreitinti objektą, kuris, pavyzdžiui, turi žmogaus masę, reikia pridėti jam energijos. Kuo didesnį greitį norime pasiekti, tuo daugiau energijos mums reikia. Tačiau žinoma, kad objektui, kad ir kokios masės jis bebūtų, iki šviesos greičio pagreitinti būtų reikalingas begalinis energijos kiekis. Bet visi žinomi energijos šaltiniai turi savo ribą“, – sako S. Baronas.
Pasak mokslininko, visatoje yra tik ribotas energijos kiekis. O tai reiškia, kad jo neužtenka objektui, kuris turi masę pasiekti ir viršyti šviesos greitį.
„Kadangi jūs ir aš turime masę, nesitikėkite, kad žmogus greitai kosmose skris greičiau už šviesą“, – sako S. Baronas.
Esamas judėjimo erdvėje greičio apribojimas taikomas objektams, kurių masė yra vadinamoji įprastinė masė. Tačiau mokslininkai mano, kad yra hipotetinių dalelių, turinčių vadinamąją įsivaizduojamą masę. Šios dalelės vadinamos tachionais.
„Kol kas tyrėjai nerado įrodymų, kad tachionai egzistuoja. Bet jei egzistuoja, jie visada turėtų judėti erdvėje greičiu, viršijančiu šviesos greitį. Remiantis teorija, šios dalelės negali judėti lėčiau nei šviesos greitis“, – sako mokslininkas.
Remiantis kai kurių fizikų hipotezėmis, šios hipotetinės dalelės, jei jos egzistuoja, nuolat keliauja laiku atgal. Todėl šias daleles mokslinės fantastikos rašytojai dažnai naudoja savo darbuose, kurie siejami su kelionėmis laiku.
„Kai kurie mokslininkai mano, kad kada nors, kai atrasime tachionus, žmogus galės panaudoti šias daleles laiko mašinai sukurti. Tačiau tai tik hipotezė“, – sako S. Baronas.
Mokslininko teigimu, keliauti didesniu nei šviesos greičiu šiuo metu yra svajonė.
„Jeigu kalbėtume apie žmogaus teorines keliones erdvėje iki kitų žvaigždžių šviesos greičiu, tai artimiausia mums žvaigždė yra 4,35 šviesmečio atstumu. O tolimiausia žinoma – nutolus per 28 milijardus šviesmečių. Tai reiškia, kad žmogus, norintis patekti į Alfa Kentauro žvaigždžių sistemą, turi praleisti 4 savo gyvenimo metus keliui tik viena kryptimi. Na, apie tolimiausią žvaigždę nėra ko net svajoti. Bent jau per vieną žmogaus gyvenimą tu negali į ją nuskristi net šviesos greičiu“, – sako S. Baronas.
Mokslininko teigimu, tokius tolimus atstumus įveikti gali padėti vadinamosios kirmgraužos, kurių egzistavimą leidžia reliatyvumo teorija.
Kirmgraužų pagalba, remiantis teorija, per labai trumpą laiką galima įveikti didžiulius atstumus. Šie objektai erdvėje gali susieti du erdvės taškus taip, kad kelionės šviesos greičiu trukmę, kuri trunka 4 metus, galima sutrumpinti iki kelių valandų.
„Jei šios kirmgraužos egzistuoja, žmonės galėtų pasiekti tolimiausius visatos kampelius tik per vieną žmogaus gyvenimą. Tačiau, kaip ir tachionai, kirmgraužos vis dar yra hipotetiniai objektai“, – sako Samas Baronas.
„Mes negalime keliauti greičiau nei šviesos greitis, galime tik pabandyti įsivaizduoti, kaip tai yra. Todėl neįmanoma tiksliai pasakyti, kas nutiktų, jei galėtume taip skristi“, – apibendrina mokslininkas.
Primename, kad šviesos greitis vakuume yra 299 792 458 km/s arba 1 079 252 848,8 km/h.
