Per ilgas televizoriaus žiūrėjimas yra susijęs su padidėjusia išeminės (koronarinės) širdies ligos rizika, nepriklausomai nuo asmens genetinės struktūros, teigia Medicinos tyrimų tarybos Epidemiologijos skyriaus, Kembridžo universiteto ir Honkongo universiteto mokslininkų grupė.
Vieno iš dešimties išeminės širdies ligos atvejų būtų galima išvengti, jei televizorių per dieną žiūrėtumėte mažiau nei vieną valandą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Per ilgas televizoriaus žiūrėjimas yra susijęs su padidėjusia išeminės (koronarinės) širdies ligos rizika, nepriklausomai nuo asmens genetinės struktūros, teigia Medicinos tyrimų tarybos (MRC) Epidemiologijos skyriaus, Kembridžo universiteto ir Honkongo universiteto mokslininkų grupė.
Žurnale „BMC Medicine“ paskelbtame tyrime mokslininkai įrodė, kad, darant prielaidą apie priežastinį ryšį, 11 proc. išeminės širdies ligos atvejų būtų galima išvengti, jei žmonės kasdien žiūrėtų televizorių mažiau nei valandą.
Britų širdies fondo duomenimis, išeminė širdies liga yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Jungtinėje Karalystėje, kasmet sukelianti apie 64 000 mirčių. Šia liga sergantys žmonės taip pat dvigubai dažniau patiria insultą, rašo „SciTech Daily“.
Vienas iš pagrindinių šios širdies ligos rizikos veiksnių yra sėdimas darbas. Siekdami ištirti ryšį tarp laiko, praleidžiamo sėdint prie ekrano (pvz. žiūrint televizorių) ir išeminės širdies ligos rizikos, tyrėjai išnagrinėjo Jungtinės Karalystės Biobanko duomenis, kuriuos sudarė daugiau nei 500 tūkst. suaugusiųjų.
Komanda sudarė kiekvieno asmens poligeninės rizikos balus, t. y. genetinę riziką susirgti koronarine širdies liga, remdamasi 300 genetinių variantų, kurie, kaip žinoma, turi įtakos šiai ligai išsivystyti.
Didžiausią riziką susirgti šia liga turėjo žmonės, kurie per dieną daugiau nei keturias valandas žiūrėdavo televizorių, nepriklausomai nuo to, koks buvo jų poligeninės rizikos balas. Lyginant su šiais asmenimis, žmonių, žiūrinčių televizorių nuo dviejų iki trijų valandų per dieną, rizika susirgti šia liga buvo santykinai 6 proc. mažesnė, o tų, kurie televizorių žiūrėjo mažiau nei valandą, – santykinai 16 proc. mažesnė. Šios sąsajos nepriklausė nuo genetinio polinkio ir kitų žinomų rizikos veiksnių.
Laisvalaikis, praleidžiamas prie kompiuterio, neturėjo įtakos ligos rizikai.
„Mūsų tyrimas pateikia unikalių įžvalgų apie galimą televizijos žiūrėjimo ribojimo vaidmenį siekiant išvengti išeminėss širdies ligos“, – pasakojo Honkongo universiteto docentas, MRC Epidemiologijos skyriaus vizituojantis tyrėjas ir tyrimo autorius daktaras Youngwonas Kimas. „Nepriklausomai nuo genetinės rizikos, asmenys, žiūrintys televizorių mažiau nei valandą per dieną, turėjo mažesnę tikimybę susirgti.“
Išeminė širdies liga yra viena iš svarbiausių ankstyvos mirties priežasčių, todėl svarbu rasti būdų, kaip padėti žmonėms valdyti riziką keičiant gyvenimo būdą.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mažinti sėdimą veiklą ir pakeisti ją bet kokio intensyvumo fiziniu aktyvumu, nes tai padeda išsaugoti sveikatą.
Komanda teigia, kad yra kelios galimos priežastys, galinčios paaiškinti televizijos žiūrėjimo ir išeminės širdies ligos rizikos ryšį, ir ypač tai, kodėl nenustatytas ryšys su kompiuterio naudojimu.
Televizorių dažniausiai žiūrime vakare po vakarienės, kuri paprastai būna kaloringiausias valgis, todėl kraujyje padidėja gliukozės ir lipidų, pavyzdžiui, cholesterolio, kiekis. Be to, žiūrėdami televizorių žmonės dažnai užkandžiauja daugiau nei, pavyzdžiui, naršydami internete. Galiausiai, televizorių paprastai žiūrime ilgai, o kompiuteriu besinaudojantys asmenys gali būti labiau linkę daryti pertraukas.
