Jei yra tiek daug galaktikų, žvaigždžių ir planetų, kur slepiasi ateiviai ir kodėl mes apie juos iki šiol nieko negirdėjome? Tai – paprasti klausimai, susiję su Fermi paradoksu. Neseniai pasirodžiusiame straipsnyje du tyrėjai kelia dar vieną akivaizdų klausimą – kiek ilgai turėsime išgyventi, kad sužinotume ką nors apie kitą – nežemišką – civilizaciją?
Jei yra tiek daug galaktikų, žvaigždžių ir planetų, kur slepiasi ateiviai ir kodėl mes apie juos iki šiol nieko negirdėjome? Tai – paprasti klausimai, susiję su Fermi paradoksu, rašo „Universe Today“. Neseniai pasirodžiusiame straipsnyje du tyrėjai kelia dar vieną akivaizdų klausimą – kiek ilgai turėsime išgyventi, kad sužinotume ką nors apie kitą – nežemišką – civilizaciją?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ir pateikia atsakymą – 400 000 metų.
400 000 metų yra ilgas laikas rūšiai, kuri gyvuoja tik kelis šimtus tūkstančių metų ir ūkininkavimą atrado tik maždaug prieš 12 000 metų. Tačiau būtent 400 000 metų mums reikės tęsti šį žmonijos gyvavimo eksperimentą, jei norime susisiekti su kitomis civilizacijomis. Tai rodo nauji bendravimo su nežemiškomis protaujančiomis civilizacijomis (angl. Communicating Extraterrestrial Intelligent Civilizations (CETI)) tyrimai.
Tyrimo eiga ir išvados aprašyti straipsnyje „Galimų CETI skaičius mūsų galaktikoje ir ryšio tarp šių CETI tikimybė“ (angl. „The Number of Possible CETIs within Our Galaxy and the Communication Probability among These CETIs“), paskelbtame leidinyje „The Astrophysical Journal“. Jo autoriai – Pekino Normal universiteto Astronomijos katedros mokslininkai Wenjie Song ir He Gao.
„Žmones, kaip vienintelės pažengusios civilizacijos Žemėje atstovus, nepaliauja dominti klausimas – ar mes esame unikalūs, – teigia autoriai. – Per pastaruosius keletą dešimtmečių buvo atliktas ne vienas nežemiškos civilizacijos tyrimas.“ Tikrai buvo nemažai tokių tyrimų, nors sunku ištirti tai, kas galbūt net neegzistuoja. Tačiau mūsų tai nestabdo.
Kitų civilizacijų tyrimas bet kokiu būdu kelia painiavą, nes turime vienintelį duomenų vienetą – Žemėje gyvenančius žmones. Vis dėlto daugelis tyrinėtojų šį klausimą sprendė kaip savotišką mąstymo eksperimentą, vadovaujantis griežtomis mokslinėmis gairėmis. Pavyzdžiui, viename 2020 m. atliktame tyrime skelbiama išvada, kad Paukščių Take greičiausiai yra 36 CETI.
Kiek CETI apskritai gali egzistuoti, priklauso nuo to, kiek laiko mums gali tekti laukti, kad apie juos sužinotume. „Visada norėjome sužinoti atsakymus į šiuos klausimus. Visų pirma – kiek CETI yra Paukščių Take? Tai sudėtingas klausimas. Mes galime apie tai spręsti iš vienintelio žinomo duomenų vieneto (savęs pačių)…“ – rašo autoriai.
Šioje vietoje į žaidimą įtraukiama Dreiko lygtis. Remiantis vis platesnėmis žiniomis apie Paukščių Taką ir pasinaudojant Dreiko lygtimi, bandoma įvertinti, kiek CETI gali egzistuoti mūsų galaktikoje. Tačiau, kaip paaiškino ne vienas kritikas, Dreiko lygtis turi trūkumų. Pavyzdžiui, kai kurie jos kintamieji yra praktiškai laužti iš piršto, todėl ja apskaičiuojamas civilizacijų skaičius nėra patikimas. Tačiau Dreiko lygtis yra daugiau mąstymo eksperimentas nei rimtas skaičiavimas. Turime nuo kažko pradėti, todėl nuo jos ir pradedame.
Nuo jos pradėjo ir naujojo tyrimo autoriai.
„Dauguma tokio pobūdžio tyrimų yra grįsti Dreiko lygtimi, – rašo mokslininkai. – Akivaizdus šio metodo trūkumas yra tai, kad neaišku ir neįmanoma kiekybiškai įvertinti tikimybę, kad gyvybė gali atsirasti tam tinkamoje planetoje ir galiausiai išsivystyti į pažangią komunikuojančią civilizaciją.“
Jei pakankamai skeptiškai vertinate tokio pobūdžio tyrimus, turite nemažai bendraminčių. Mes negalime moksliškai žinoti, kiek yra kitų civilizacijų ir ar apskritai jų yra. Mes neturime tam pakankamai žinių. Tokie tyrimai yra nuolatinis pokalbis su savimi, įvertinant keblią padėtį, kurioje esame atsidūrę. Kiekvienas jų verčia mus susimąstyti apie mūsų civilizacijos kontekstą.
Tad kaip mokslininkai sumąstė tuos 400 000 metų, jei net nežinome, kiek CETI gali egzistuoti?
Pastarąjį tyrimą atlikę mokslininkai nėra pirmieji, bandantys atsakyti į šį klausimą. Jų darbe aprašomi kai kurie ankstesni moksliniai bandymai išsiaiškinti kitų civilizacijų paplitimą Paukščių Take. Pavyzdžiui, jie remiasi 2020 m. atliktu tyrimu, kuriame apskaičiuota, kad Paukščių Take yra 36 CETI. Šis skaičius buvo gautas, atlikus skaičiavimus, susijusius su galaktikos žvaigždžių formavimosi istorija, metališkumo pasiskirstymu ir tikimybe, kad žvaigždžių gyvenamosiose zonose yra į Žemę panašių planetų. Šiame straipsnyje paaiškinama, kad „...nežemiškų intelektualių ir bendraujančių civilizacijų tema liks vien hipotezės sferoje tol, kol bus padarytas koks nors apčiuopiamas atradimas... Tačiau jie taip pat teigia, kad mokslininkai vis tiek gali sukurti vertingų, loginėmis prielaidomis grįstų modelių... kurie bent jau gali pateikti pakankamai patikimus tokių civilizacijų dažnio vertinimus“.
Šis tyrimas stumteli dalį tokių pamąstymų pirmyn. Jame aptariami du parametrai, kurie iki šiol yra menkai suprantami. Pirmasis susijęs su tuo, kiek apskritai planetų yra tinkamos gyventi ir kaip dažnai gyvybė jose gali virsti CETI. Antrasis – kuriame žvaigždės, apie kurią sukasi tokia planeta, evoliucijos etape galėtų atsirasti CETI.
Savo skaičiavimuose tyrėjai kiekvienam iš šių parametrų priskyrė kintamąjį. Gyvybės atsiradimo ir virtimo CETI tikimybė yra (fc), o reikalingas atitinkamos žvaigždės evoliucijos etapas yra (F). Naudodami skirtingas šių kintamųjų vertes, Wenjie Song ir He Gao atliko visą virtinę Monte Karlo modeliavimų. Jie išskyrė du scenarijus – optimistinį ir pesimistinį.
Optimistiniame scenarijuje buvo naudojamos tokios reikšmės F = 25 %, o fc = 0,1 %. Taigi, turi būti praėję bent 25 proc. žvaigždės gyvavimo laiko, kad galėtų atsirasti CETI. O CETI atsiradimo tikimybė bet kurioje Žemės tipo planetoje siekia tik 0,1 proc. Pritaikę šiuos optimistinius kintamuosius, gauname daugiau nei 42 000 CETI – atrodo, daug, tačiau reikia nepamiršti, kad jie pasiskirsto visoje galaktikoje skirtingu metu. Be to, turėtume išgyventi dar 2000 metų, kad užmegztume su jais abipusį ryšį. Sakytum, ranka pasiekiama.
Tačiau tai yra optimistinis scenarijus, pagal kurį Visata atrodo draugiška ir gausiai gyvenama kitų svetingų civilizacijų. Galbūt kai kurios jų jau bendrauja tarpusavyje ir mums tereikia prisijungti.
Dabar apie pesimistinį scenarijų.
Pagal pesimistinį scenarijų F = 75 % , o fc = 0,001 %. Taigi žvaigždė negali priimti CETI, kol ji nėra daug senesnė, o tikimybė, kad bet kurioje Žemės tipo planetoje gali išsivystyti CETI, sumažėja iki labai mažos procentinės dalies. Kokie tolesni skaičiavimai?
Pagal šį pesimistinį skaičiavimą Paukščių Take gali būti tik apie 111 CETI. Dar blogiau – kad užmegztume su vienu iš jų abipusį ryšį, turėtume išgyventi dar bent 400 000 metų (kad būtų aiškiau, ką tai reiškia, „Star Trek“ prasideda 22-ojo amžiaus viduryje).
Štai čia į pirmą planą iškyla Didysis filtras. Didysis filtras yra tai, kas trukdo materijai tapti gyvybe, o vėliau išsivystyti į pažangią civilizaciją.
Autoriai iškelia šią temą rašydami: „Tačiau teigiama, kad civilizacijų gyvavimo laikas yra labai ribotas dėl daugelio neretai ir jų pačių nulemtų veiksnių, tokių kaip demografinės problemos, branduolinis susinaikinimas, staigi klimato kaita, pasiklydusios kometos, ekologiniai pokyčiai ir pan. Jei pasaulio pabaigos argumentas yra teisingas, pesimistinio scenarijaus atveju žmonija iki išnykimo dienos gali taip ir nesulaukti jokių signalų iš kitų CETI“.
Savo straipsnyje mokslininkai rašo, kad „...fc ir F reikšmėse yra daugybė nežinomųjų“. Taip būna visuose tokio pobūdžio tyrimuose. Šis ir kiti darbai, kuriuose analizuojamas analogiškas klausimas, yra labiau vertintini kaip mąstymo eksperimentams, o ne kaip patikimų rezultatų šaltinis. Negalime tiksliai žinoti šių dalykų, bet negalime ir atsispirti pagundai juos tyrinėti. Tokia yra žmogaus prigimtis. „Lieka neaišku, kokioje dalyje Žemės tipo planetų gali susiformuoti gyvybė, o jos evoliucijos į CETI procesas ir gebėjimas siųsti aptinkamus signalus į kosmosą yra praktiškai nenuspėjamas“, – rašo tyrėjai.
Ar žmonija kada nors susidurs su kita civilizacija? Tai vienas labiausiai mus dominančių klausimų, ir beveik neabejotina, kad niekas, gyvenantis šiandien, neturi į jį atsakymo. Pirma, turi būti kiti CETI, mes turime egzistuoti paraleliai su jais ir kažkaip bendrauti. Gali būti, kad kažkoks kitas CETI jau buvo aptikęs gyvybę Žemėje, tačiau jį sunaikino Didysis filtras ar kokia stichinė nelaimė, pavyzdžiui, supernovos sprogimas. Mes to niekada nesužinosime.
